Dažnai apsinuodijęs maistu žmogus numoja ranka ir nesikreipia pagalbos. Tačiau tą daryti vertėtų. Žmonės, apsinuodiję maisto produktais, gali siekti žalos atlyginimo ne tik už patirtas išlaidas, bet ir už neturtinę žalą. Ką daryti ir kur kreiptis?

Apsinuodijimas maistu paveikia sveikatą, bent kelioms dienoms atima darbingumą, sukelia skausmus, išmuša iš kasdieninio gyvenimo rimto. Pasak įmonės „Verdiktas“ teisininkės Aistės Juodytės asmeniui apsinuodijus maistu, jeigu jis kyla ne dėl vartotojo kaltės, o dėl įsigyto nekokybiško maisto produkto, galima prisiteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Deja, dažniausiai tai padaryti nesikreipiant į teismą yra sudėtinga, nors Lietuvos įstatymai, kai nesaugiu produktu padaroma žala vartotojo sveikatai, reglamentuoti gerai.

Gamintojui dėl nesaugios ar nekokybiškos produkcijos, ypač kai ji yra pavojnga, yra taikoma atsakomybė be kaltės. Taigi, asmuo, apsinuodijęs maistu, privalo įrodyti tik priežstatinį ryšį tarp nesaugaus produkto ir kilusių padarinių, žalos. Tai reiškia, jog reikia įrodyti, jog apsinuodijimas ir kiti padariniai kilo dėl būtent to produkto, kurio gamintoją kaltina. 

Patartina, apsinuodijus maistu kreiptis į medikus, kurie nustatys žalos organizmui mastą bei nustatys dėl ko kilo apsinuodijimas. Pravartu būtų turėti maisto pavyzdį, kuriuo apsinuodijote. Labai svarbu turėti ir prekės įsigijimo įrodymą – pirkimo čekį.

Turint visus įrodymus, galima kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju su turtine žala daug paprasčiau. Ji skirta atlyginti turėtas visas faktiškas išlaidas – gydymo išlaidas, medikamentų, nedarbingumo bei kitas, todėl perkant vaistus, mokant už medicinos paslaugas patartina rinkti sąskaitas. Taip lengviau įrodyti ir apskaičiuoti kokios buvo išlaidos.

Su neturtine žala yra daug sudėtingiau. Ją įrodyti sunku, įstatymai nenumato jos dydžių. Kiekvienu atveju ją nustato teismas. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala visada atlyginama, jeigu  ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi, jeigu apsinuodijimas maistu sukėlė rimtų padarinių: sukėlė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, komfortą, apribojo galimybę bendrauti, dėl to kilo emocinė depresija, kiti nepatogumai, pablogėjo reputacija, tokiu atveju žmogui neturtinė žala priklauso, tik jos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes. 

Tokia kaip Lietuvoje žalos atlyginimo sistema yra taikoma visoje Europos Sąjungoje. Dažnai gamintojai, siekdami išvengti teismų, neigiamos dėmesio atlygina patirtus nuostolius dar iki teismo. Tai ypatingai liečia tuos atvejus, kai yra aišku, jog konkretus produktas pakenkė vartotojų sveikatai, todėl visada rekomenduojama prieš kreipiantis į teismą mėginti susitarti su gamintoju. Tokiu būdu greičiau ir efektyviau išsprendžiama kilusi problema, atlyginama žala. Kreiptis į teismą reiktų tik maksimaliai išnaudojus kitas galimybes.

Jeigu jūs nukentėjote nuo nesaugių produktų: apsinuodijote, susižeidėte kreipkitės į įmonės „Verdiktas“ teisininkus, kurie specializuojasi skolų išieškojimo, žalos atlyginimo bei kitose teisės srityse. Dėl konsultacijos galite kreiptis tel.: 8 646 92275, el.p.: teisininkas@verdiktas.lt arba tiesiog užsukę adresu: Naujoji g. 3, Alytus (III a.).