Birželį Lietuvoje įvyko pirmieji mokytojams-elektronikos entuziastams skirti apdovanojimai, kuriuose už kūrybiškumą ir ypatingus pasiekimus apdovanoti 10 geriausių šalies mokytojų. Tarp jų nuskambėjo ir dviejų alytiškių vardai: apdovanojimus atsiėmė Alytaus Putinų gimnazijos dailės bei inžinerinių technologijų mokytojas Mantas Kazakevičius ir Alytaus Likiškėlių progimnazijos informatikos mokytoja Danguolė Brindzienė.

Įvertinimas už entuziazmą ir kūrybiškumą

Perspektyvi elektronikos inžinerijos specialybė vis dar sulaukia per menko Lietuvos moksleivių dėmesio, todėl aukštojo mokslo įstaigos kasmet susiduria su rimta elektronikos inžinerijos studentų trūkumo problema. Dėl to kenčia ir elektronikos komponentus kuriančios ir gaminančios įmonės – joms nuolat trūksta elektronikos inžinierių. Čia svarbų vaidmenį atlieka jaunuolių mokytojai, kurie pirmieji supažindina moksleivius su elektronikos inžinerija.

„Privalai reaguoti čia ir dabar, nes mokiniai yra lankstūs, spontaniški. Turi mokėti laiku pastebėti jų akyse įsiplieskusią ugnelę: ji užsidega ir, jeigu tu negalėsi pasiūlyti palankios terpės tai ugnelei išsiplėtoti, jų noras gali užgesti“, – įsitikinęs M. Kazakevičius. 

Andrius Veršinskas ir Mantas Kazakevičius.

Jam pritaria ir mokytoja D. Brindzienė, kuri Alytaus Likiškėlių gimnazijoje be informatikos pamokų taip pat veda robotikos, programavimo „Micro:bit“ bei „Kompiuterinės kūrybos ir modeliavimo“ užsiėmimus: „Visų nesudominsi, bet ir nėra tikslo: svarbu atrasti tuos, kurie nori. Toks yra mokytojo darbas – parodyti vaikui, kur jis gali save rasti.“

Abu mokytojai džiaugiasi, kad dauguma Alytaus mokyklų turi technines galimybes ir administraciją, leidžiančią moksleiviams savomis rankomis prisiliesti prie inžinerijos bei technologijų, tačiau priduria, kad tokias palankias sąlygas, deja, turi ne visos šalies mokyklos.

Andrius Veršinskas ir Danguolė Brindzienė.

„Kompiuterinės technologijos atveria daug erdvės kūrybai: yra daug programų, skirtų piešti, montuoti, redaguoti nuotraukas, kurti trimačius objektus, projektuoti pastatus, užsiiminėti 3D skenavimu, galima dirbti ir modeliuoti virtualioje realybėje, kurti animaciją ir pažinti daugybę kitų įvairių sričių“, – sako dailės, mechanikos ir inžinerijos disciplinas dėstantis mokytojas M. Kazakevičius. 

Žvelgiant į statistiką, galima pastebėti, kad elektronikos inžinerijos studijas besirenkančių abiturientų skaičius kasmet auga, tačiau bendras studentų skaičius, įvertinus institucines, technines ir personalo bazės galimybes Kauno aukštosiose mokyklose bei vietos ir globalius darbo rinkos poreikius išlieka nepakankamas. Teoriškai tiek Kauno technologijos universitetas (KTU), tiek Kauno technikos kolegija (KTK, nuo liepos 1 d. keičianti pavadinimą į Lietuvos inžinerijos kolegija) galėtų priimti kelis kartus didesnį kiekį studentų. 

Pasak darbo rinkos ekspertų ir elektronikos komponentus kuriančių bei gaminančių įmonių atstovų, būsimiems elektronikams puikių karjeros galimybių netrūks.  Elektronikos inžinerija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios specialistų bent jau kol kas nepakeis dirbtinis intelektas. Priešingai – būtent dirbtinio intelekto ir kitų technologijų plėtra lems, kad tokių specialistų reiks vis daugiau. 

Mokytojams įteiktos 500 eurų premijos

Už entuziastingą ir profesionalų darbą, atvedant moksleivius į inžinerijos pasaulį, mokytojams buvo įteikta finansinė padėka – 500 eurų vienkartinė premija. Tai kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatyva. Pati kampanija gimė prieš 4 metus, kai Kaune, Lietuvos elektronikos sostinėje, elektronikos komponentus kuriančios ir gaminančios įmonės, tokios kaip „Hella Lithuania“, „Kitron“, „Littelfuse“, „Teltonika Networks“ kartu su aukštosiomis mokyklomis – KTU ir KTK – bei Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ bei personalo atrankos įmone „Alliance for Recruitment“, suvienijo jėgas ir kviečia jaunuolius rinktis perspektyvias elektronikos inžinerijos studijas. 

Anot kampaniją koordinuojančios „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, Lietuvos švietimo bėdos yra sisteminės ir giluminės. „Vis mažiau moksleivių renkasi tiksliuosius mokslus, mažas procentas jų laiko šių dalykų egzaminus, trūksta tiksliųjų dalykų mokytojų, trūksta profesinio orientavimo, kai kuriose mokyklose – ir techninės bazės interaktyvesniam sudominimui. Kitur – pilna technikos, bet nėra kam su ja dirbti. Problemas vardinti galima ilgai. 

Tačiau keliaujant per mokyklas, girdint jau studijuojančių istorijas, pastebėjome, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, atsiranda mokytojų – šviesulių, elektronikos entuziastų, kurie sugeba sudominti, įkvėpti mokinius rinktis inžinerinius, elektronikos mokslus. Tokius mokytojus norime pagerbti, įvertinti ir paskatinti toliau būti įkvėpimo šaltiniu jaunimui“, – sako A. Veršinskas.

Mokytojai renginio Kaune metu buvo ne tik apdovanoti kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatorių 500 eurų premijomis, bet ir susipažino, kaip vyksta gamyba vienoje moderniausių ir didžiausių Lietuvoje „Hella Lithuania“ gamykloje, bendravo su elektronikos įmonių vadovais, aukštųjų mokyklų atstovais, lankėsi KTU „Mlab” laboratorijų centre. Jiems taip pat buvo surengta interaktyvi, nukelianti į tarpukario Kauną ekskursija į „Art Deco“ muziejų.

„Įspūdžiai po ekskursijos gamykloje puikūs: labai įdomu pamatyti, kaip atrodo elektronikos inžinierių darbas. Turbūt nedaugelis žino, kad jie vilki baltais chalatais, dėvi pirštines ir apskritai atrodo labai profesionaliai. Pritariu kolegoms, kurie renginio metu išsakė mintį, kad norėdami dar labiau sudominti mokinius elektronikos inžinerijos profesija, mes turėtume dirbti kaip vientisa sistema – mokytojai, administracija, aukštosios mokyklos, savivaldybės – ir galbūt tada pagaliau nustotume matyti tokį ryškų inžinierių trūkumą“, – sako mokytojas M. Kazakevičius.