Alytiškė Dijana Meškaitienė prieš pusę metų atrado pomėgį, kuris netrukus tapo gyvenimo būdu. Moteris neria daugelio mergaičių svajone tapusias lėles ir kitus mielus žaislus vaikams. Be šios veiklos ji jau negali įsivaizduoti savo gyvenimo.

Šaltuoju sezonu Dijanai pavyksta kasdien prisėsti prie rankdarbių. „Ši veikla man – didelis malonumas, nes kiekvienąkart pavyksta gauti vis gražesnį darbo rezultatą“, - sakė ji. Kadangi šiuo metu kito darbo nedirba, rankdarbiams gali skirti didžiąją dalį savo laiko.

Dijana gali nunerti bet kokį žaislą – pagal žmogus apibūdinimą. Neria lėles, kiškius, meškučius, peliukus ir daugybę kitų žaislų. Kuo toliau, tuo greičiau pavyksta sukurti rankdarbius. „Šiuo metu galiu nunerti žaislą per tris dienas. Pradžioje nerdavau savaitę ar net daugiau“,- pasakojo ji.

Nors neria vos pusmetį, alytiškė jau yra nunėrusi apie 40 įvairių žaislų. Iš jos kūrinių pačiai yra mieliausios lėlės bei jų suknelės. Aksesuarus Dijana taip pat kuria pati.

Nėrimu jauna moteris susidomėjo interneto platybėse išvydusi nuostabių darbų. Pasidomėjo jų kūrimo subtilybėmis, išbandė praktiškai, ir gautas rezultatas nenuvylė. „Pirmąją savo lėlytę esu nėrusi apie mėnesį. Teko ją ne kartą ardyti, kol pagaliau pavyko pasiekti trokštamą rezultatą“, - sakė pašnekovė. Ji neria tik vąšeliu. Jei plonas siūlas – užtrunka ilgiau, jei storas – greičiau.

Moteris prasitaria, kad ilgiausiai trunka, kol pagamina žaislo veidą. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad jis būtų mielas, gražus, su emocijomis. „Sunkiausia padaryti veido kontūrus, lūpas, akis, nosį. Tad seku kitas auksarankes, kurios yra daugiau pasiekusios, ir iš jų mokausi“, - atskleidė ji.

Dijana prisimena ir patį pirmąjį savo nunertą darbą. Tai buvo pagalvėlė dukrai. Nors jos pačios rezultatas nenudžiugino, dukra dar ir dabar miega ant šios pagalvėlės ir labai ją brangina.

Paklausta, ar iš šios veiklos galima išgyventi, Dijana neslėpė, kad iš to išgyventi būtų sunku. Daug kainuoja siūlai, kamšalai ir kitos priemonės.

Didžiausio susidomėjimo nunertais žaislais ji sulaukė prieš Kalėdas. Žmonės domėjosi rankdarbiais, norėjo jų įsigyti dovanoms.

O žaislus Dijana neria kiekvienam pagal pageidavimus. „Klausiu kiekvienos svarbios detalės: siūlų spalvos, dydžio. Jei neriu lėlytę, klientas pasirenka plaukų spalvą, suknelės modelį, batelius ir kt.“, – atskleidė pašnekovė.

Nors moteris tuo užsiima vos pusmetį, jau teko nerti ne tik žaislų vaikams, bet ir suvenyrų suaugusiems. Net Alytaus miesto teatrui yra nunėrusi beždžionėlę.

Alytiškę labiausiai džiugina, kai iš klientų sulaukia padėkos žodžių, mato džiugesį jų veiduose. „Tai man – didžiausias atpildas už darbą, stimulas kurti toliau ir šioje srityje dar labiau tobulėti“, - pasakojo moteris.

Dijana kartais pasvajoja, kad būtų smagu ateityje surengti savo sukurtų žaislų parodą, kad daugiau žmonių pamatytų ir įvertintų jos darbus.

„Noriu kurti rankdarbius, tobulėti šioje srityje ir esu pasiryžusi siekti šio tikslo“, - sakė Dijana.