Kiek daugiau nei prieš pusmetį Alytaus miesto savivaldybės vicemero pareigas pradėjęs eiti Tautvydas Tamulevičius nuolat bendraudamas su potencialais investuotojais jiems stengiasi parodyti teigiamus dalykus, tačiau pripažįsta, kad norintiems patrauklių sklypų nelabai yra ką pasiūlyti, o Pramonės parke geriausi sklypai užimti, nors daugelyje jų niekas nevyksta.

Vicemeras įsitikinęs, kad prasta situacija Pramonės parke – viena svarbiausių priežasčių, kodėl Alytus yra paskutinis tarp didžiųjų šalies miestų pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui.

Pasak T. Tamulevičiaus, savivaldybė neieškos Pramonės parko operatoriaus, tačiau, vicemero įsitikinimu, vertėtų svarstyti klausimą dėl Pramonės parko pakeitimo laisvąja ekonomine zona, kuri būtų patrauklesnė investuotojams.   

Alytaus pramonės parkas pradėtas kurti prieš šešerius metus. Šiuo metu miesto savivaldybė pasirašiusi vienuolika investicinių sutarčių su įvairiomis įmonės. Kiek įmonių jau vykdo veiklą?

Alytaus pramonės parke veiklą vykdo tik trys įmonės: „Premium Oils“ ir „Premium Cacao“ bei „Hansa Flex Hidraulika“. Įmonė „Juice and Water group“ pradėjo, „Glass LT“ ir „Eurotransa“ netrukus pradės statyti. Viskas.

Kodėl kitos įmonės, žadėjusios sukurti ne vieną darbo vietą ir investuoti ne vieną milijoną eurų į Alytaus pramonės parką neskuba to daryti?

Dažniausiai pasitaikanti priežastis – negautas finansavimas.

Ne tik Alytuje yra paplitusi tokia praktika, kai atsiranda konkreti europinė programa, kurioje įmonė gali sudalyvauti ir gauti pora milijonų eurų siekiantį finansavimą, įmonei būna reikalingas žemės sklypas. Taip ji susitaria su savivaldybe, išsinuomoja žemės sklypą, pateikia paraišką ir dalyvauja konkurse. Jeigu finansavimo negauna, veiklos savo sklype ir nevykdo. Tas nebūtų blogai, jei sklypus galėtume pasiūlyti darkart, kitiems. Bet iki šiol taip nebuvo.

Šiuo metu yra bent keli atvejai, kuriems reikia skirti dėmesio – „Baltijos NT“. Nors iki 2016 metų kovo įmonė turi investuoti, sukurti darbo vietas ir pradėti veiklą, dar nėra pradėję. VšĮ „Pietų Lietuvos Kooperacijos Centras“, dar praėjusiame finansiniame laikotarpyje negavęs finansavimo, jau pažeidžia sąlygas, kuriomis tas sklypas buvo suteiktas – t.y. nepradėjo veiklos iki sutarto laiko.

UAB „Baltijos NT“

Sprendimas dėl investijų sutarties

Sprendimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties

VšĮ „Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras“

Sprendimas dėl investicijų sutarties

Sprendimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties

Tarybai bus keliamas klausimas, ar mes keičiame sutarties sąlygas, o tarybai yra pagrindžiama, kodėl tuose sklypuose iki šiol veikla nevyksta, tačiau artimiausiu metu bus pradėtos statybos, arba sutartys turi būti nutraukiamos, o sklypas grąžintas savivaldybei, kuri ieškos kitų investuotojų. Vienaip, ar kitaip sprendimai turi būti daromi.

Jeigu sutartis yra pažeista, ji turi būti nutraukta. Kodėl iki šiol Pramonės parke esantys sklypai vis dar yra tų įmonių rankose?

Šiuo klausimu turi pasisakyti taryba, o ankstesnės veiksmų komentuoti nenoriu. Taryba turi nuspręsti, ar keičia sutarčių sąlygas ir laukia, kol įmonės imsis kažkokių veiksmų, ar inicijuoja sutarčių nutraukimus dėl sąlygų pažeidimo (kai jau įvyksta faktinis pažeidimas).Būsime akylesni. Mūsų miesto Pramonės parkas nėra didelis, jame vykdoma palyginti mažai veiklos, bet neužimti likę tik nelabai patrauklūs sklypai. Tad situacija reikalauja sprendimo.

Ar šiuo metu Alytaus pramonės parku domisi nauji investuotojai? Ką Alytaus miesto savivaldybė gali jiems pasiūlyti, jeigu nemažai sklypų Pramonės parke jau yra išnuomoti?

Per pastarąjį pusmetį turėjome kelis potencialius investuotojus, kurie buvo atvykę, apžiūrėjo įvairias mieste esančias gamybines patalpas, bet jų nedomino sklypai.

Taip, patalpas mes Alytuje galime jiems pasiūlyti, bet tiems, kurie nori patrauklaus sklypo, Alytus yra nelabai konkurencingas. Praktiškai visus sklypus, kurie yra likę laisvi mūsų Pramonės parke, reikia toliau tvarkyti. Viename sklype yra miškas, kitame pelkė, dar kitame sklype įsiterpia privatus žemės sklypas, yra kalvų ir daubų.

Žinoma, bendraudami su potencialiais investuotojais mes stengiamės jiems parodyti teigiamus dalykus. Alytaus pramonės parke žemės nuomos mokestis yra itin mažas, mes sudarome visas sąlygas, kad investuotojas kaip įmanoma greičiau susitvarkytų reikiamus dokumentus. Pavyzdžiui, „Ultra Aroma“ visas procedūras atliko per kiek daugiau nei savaitę. Jeigu ateina investuotojas ir nori kurti darbo vietas, tai mes visus darbus atidedame į šoną ir stengiamės padėti. Tai yra mūsų prioritetas. 

Ar jūs turite užmojų sutvarkyti Pramonės parką, žemės sklypus paruošti taip, kad būtų patogiau ir patraukliau investuotojui?

Žinoma, tokia siekiamybė ir turi būti. Peržiūrėjus informaciją apie laisvąsias ekonomines zonas Lietuvoje, matome, kad visur yra lygi žemė, o pas mus yra tokių vietų, kur viduryje sklypo yra pelkė.

Pirmiausia reikia atsivežti ekspertus, atlikti matavimus, koks ten durpių sluoksnis, kokius pamatus galima statyti ir ar apskritai ten galima kažką statyti. Norėdami būti patrauklūs investuotojams mes privalome būti konkurencingi ir pasiūlyti jiems gerą produktą – tai svarbiausia, o marketingas ir reklama ateina po to.

Su visais investuotojais aš bendrauju asmeniškai. Noriu parodyti miesto savivaldybės požiūrį, jog mums įdomu, kad visada stengiamės padėti ir ieškoti sprendimų, o ne gvildenti problemas, kad bendraujame tiesiai ir be vertėjų.

Alytaus miesto savivaldybėje yra suformuota darbo grupė, nagrinėjanti klausimus, susijusius su Pramonės parku. Kokiu tikslu ji suformuota?

Ši darbo grupė buvo suburta operatoriaus klausimui spręsti. Buvo manoma, kad pasikeitus Investicijų įstatymui mums būtina paskirti operatorių Pramonės parkui valdyti, bet išanalizavus situaciją, pasikonsultavus su Ūkio ministerija, paaiškėjo, kad to daryti mes neprivalome. Bent kol kas.

Mūsų Pramonės parkas yra ypatingas tuo, kad jis yra bene vienintelis Lietuvoje, kuris neturi operatoriaus, jį visą valdo savivaldybė. Manau, kad tai šiuo metu yra teisinga, nes yra mažai laisvų sklypų, iš kurių subnuomos ir papildomų paslaugų operatorius galėtų užsidirbti.

Yra ir kitas variantas. Lietuvoje yra laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurios Alytus neturi. Reikėtų svarstyti klausimą dėl Pramonės parko pavertimo laisvąja ekonomine zona, kad galėtume potencialiems investuotojams pasiūlyti LEZ‘o privalumus: pirmuosius penkerius metus nereikėtų mokėti pelno mokesčio, netaikomas PVM mokestis, jeigu visa produkcija yra eksportuojama. Tačiau tai yra tik pamąstymai – skaičiuojame, kiek kainuotų tokio parko administravimas, ar pavyktų, ir kur, prijungti naujas teritorijas, kiek kainuotų hektaro nuoma tokiame parke, kiek mums reikėtų investuoti į planiravimą ir kitus būtinus darbus, jei nerasime išorinio finansavimo. Bet kryptį matome.

Neretai gali išgirsti priekaištų, kad Alytus nepritraukia investuotojų. Kalbant apie investicijas visame mieste, paliečiant ir paslaugų sritį, kur yra pagrindinė problema? Kodėl verslininkai nenori Alytuje, pavyzdžiui, statyti „Akropolio“?

Jie visada pasiskaičiuoja, kiek gyventojų yra mieste ir kas apsimokės, o kas ne. Kad ir tie patys prekybos centrai – atrodo jų ir taip nemažai, bet statomi dar keli. Vadinasi apsimoka, nors Alytus kiekvienais metais praranda po kelis šimtus gyventojų, o regione situacija yra panaši. Tai, ko mums dabar reikia labiausiai – gamybinių įmonių, bent kelių vidutinio dydžio ar didesnių, kurios sukurtų ne tik tiesiogines darbo vietas, bet aplink jas natūraliai kurtųsi ir paslaugų sektorius.

Miestas čia turi ką pasiūlyti – turime ir kvalifikuotos, ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Metalo apdirbimo, mašinų ir lengvajai pramonei idealiai tinkančią mokymo bazę, mažus vandens ir nuotekų įkainius toms pramonės šakoms, kurios jo sunaudoja daug (juk ne be reikalo Alytų pasirinko „Coca-Cola HBC Lietuva“). Mums nereikia švaistyti resursų stengiantis pritraukti visus. Identifikavome keletą sričių, kuriose miesto pranašumai yra stipriausi (mašinų pramonė, medžio perdirbimas (baldai), tekstilė ir maisto pramonė), ir ant to statome savo konkurencinį pranašumą, žingsnis po žingsnio.