Kas į mišką, kas į girią, o Alytaus rajono gyventojai Laimutei Norkevičienei toli važiuoti norint pagrybauti nereikia. Grybai gausiai auga moters sodyboje Angininkų kaime. Čia ir kazlėkų, ir ūmėdžių, ir rudmėsių galima prisirinkti. Šiemet iš savo kiemo dzūkė parsinešė pilną dubenį kazlėkų, iš kurių virs tradicinę sriubą.

L. Norkevičienė turi paaiškinimą, kodėl kiekvienais metais jos kieme pridygsta šitiek grybų. Jie auga ne tik sodybos teritorijoje, bet jau driekiasi ir kaimyno sodyboje.

„Mano kieme auga didelės tujos, miško nėra. Kažkada šioje sodyboje buvo vyro tėviškė. Visi grybautojai jos teritorijoje pildavo, po pievą išžarstydavo išdarinėtų grybų liekanas. Turbūt ta grybiena čia taip ir prigijo ir po daugelio metų rodo rezultatus“, - kalbėjo Angininkų kaimo gyventoja.

Kaip teigė L. Norkevičienė, grybų derlius būna du kartus. Vasarą daugiausiai auga pavieniai, nors dabar pavyko rasti žymiai daugiau kazlėkų negu anksčiau, o vėliau pasirodo ir rudmėsės bei ūmėdės.

Surinktų kazlėkų moteris nei marinuoja, nei kepa. „Tiek daug neprirenkame, kad tam užtektų. Visada verdame tradicinę kazlėkų sriubą. Įdedame lauro lapo, paspirginame kaimiško rūkyto lašinuko“, - pasakojo L. Norkevičienė.

Šiemet L. Norkevičienės šeima sriuba mėgausis, kai iš užsienio grįš jos vyras ir sūnus. Moteris kazlėkus apvirė, užšaldė ir, sulaukusi šeimos narių, juos palepins kiekvienais metais verdama tradicine šeimos sriuba.

Laimutės sodyba, matyt, kažkuo ypatinga, nes čia grybai auga ne tik kaip papuola, bet ir taip vadinamu raganos ratu.

Anksčiau žmonės taip taisyklingai ratu augančių grybų bijodavo. Įsivaizduodavo, kad laumės ar paslaptingos gamtos jėgos tokį ratą „užaugino“, kurio viduryje žolė tai veši, tai visai sunyksta. Matyt, raganos ją trypia.

Vėliau paaiškėjo, kad nieko antgamtiško čia nėra. Gamtininkai išaiškino, kad daugelis kepurėtųjų grybų auga ratilais, jų grybiena auga spinduliškai į visas puses. Išsiraizgiusi grybiena suvartoja visą drėgmę, nuodija žolių šaknis, todėl rato viduje žolė dažniausiai ir nebeauga.

Vėliau grybienai suirus, išsiskiria daug azotinių medžiagų, kurias pasisavinę žoliniai augalai vėl sužaliuoja.