„Kiekviena laimingai pasibaigusi istorija mums reiškia labai daug. Tik, deja, tas kelias iki to būna ilgas ir neretai kupinas skausmo“, - sako Asociacijos Alytaus miesto moterų krizių centro vadovė, specializuotos kompleksinės pagalbos centro koordinatorė Irma Treinavičienė. Ji neslepia – emociškai „suluošintų“ žmonių tenka matyti išties nemažai. Tačiau net jeigu ir atrodo, kad nėra jokios išeities iš esamos padėties, kiekvienas turi žinoti: sprendimas yra, pagalba gali būti suteikta, tik nereikia bijoti jos prašyti ir apie tai kalbėti.

 

Topolių gatvėje įsikūręs Alytaus miesto moterų krizių centras vykdo tris projektus ir pagalbą teikia nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiems nuo bet kokios nusikalstamos veikos bei nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir su tuo susijusių išnaudojimo formų. 

 

Pagalba – nemokama ir konfidenciali

 

„Mūsų centras pagalbą žmonėms teikia nemokamai. Tiksliau – visas šias išlaidas padengia valstybė. Visa asmens mums pateikta informacija būna konfidenciali. Turime psichologą, teisininką, kurių konsultacijos žmogui nieko nekainuos. Planuojame, kad nuo kitų metų galėsime pasiūlyti ir advokato paslaugas. Nors į mus pagalbos daugiausiai kreipiasi moterys, tačiau lygiai taip pat padedame ir nukentėjusiems vyrams“, - kalbėjo I. Treinavičienė.

 

Pasak jos, Moterų krizių centras – tarsi savotiškas orientyras, kuris prislėgtam, nežinančiam, ko imtis žmogui, padeda aiškiai išsigryninti, kodėl jis atsidūrė tam tikroje situacijoje ir ką jam toliau reikėtų daryti. Kartais užtenka tik konsultacijos telefonu, kartais – būtina susitikti, suteikti psichologo konsultaciją ar pasitarti su teisininku, priklausomai nuo užklupusių problemų. 

 

„Jei žmogus tiesiog lieka gatvėje, neturi, kur eiti, galime suteikti jam laikino apgyvendinimo iki trijų dienų paslaugą. Tikrai pasitaiko situacijų, kada stresinėje situacijoje asmuo yra visiškai vienas, pasimetęs, neturi jokių variantų, kur bent trumpam galėtų apsistoti, tad krizių centras parūpina vietą, kurioje jis gali jaustis saugus ir „susidėlioti“ visas savo mintis, kur toliau eiti. Mes taipogi padedame jam tą sprendimą surasti, bendradarbiaujame su įvairiomis organizacijomis“, - pasakojo Alytaus miesto moterų krizių centro vadovė.

 

 

„Pirmauja“ smurto artimoje aplinkoje atvejai

 

Didžioji dalis asmenų, kuriems centras teikia pagalbą, yra nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje. Bendrajam pagalbos centrui gavus pranešimą apie tokį atvejį, informuojama policija, o iš policijos pranešimą gauna ir moterų krizių centras. Po to jo specialistai susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenims ir siūlo pagalbą.

 

Ne visi į tokius skambučius reaguoja geranoriškai, mat daugelis tiesiog nežino apie galiojančią tvarką. Natūralu, kad tuomet kyla daug klausimų. 

 

Nuo 2023 m. liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, išsikvietus policiją nukentėjusiajam suteikiama 15 dienų apsauga, pagal orderio išdavimą. Orderio esmė – smurtautojas negali 15 dienų artintis prie nukentėjusiojo. 

 

Kartais pasitaiko atvejų, kai žmogus iš pradžių tvirtina, kad pagalba jam nereikalinga, tačiau kalba neužtikrintai, o neilgai trukus – persigalvoja. Tiesiog reikia mokėti prie žmogaus „prieiti“.

 

Labai daug sunkių išgyvenimų ir smurto artimoje aplinkoje atvejų pasireiškia, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir ruošiasi skyryboms.  

 

I. Treinavičienė lig šiol prisimena skausmingų skyrybų atvejį, kuomet pagalba buvo teikiama moteriai, jai nemokamai talkino krizių centro advokatė. Skyrybos įvyko, bet tuomet moters atžvilgiu pasipylė grasinimai, persekiojimas, psichologinis terorizavimas. Visoje šioje istorijoje labai pagelbėjo policijos pareigūnai.

 

 

Gebėjimas protingai išsiskirti – didelė laimė visiems

 

„Jeigu du suaugę žmonės protingai skiriasi, tai didelė laimė visiems: ir jiems patiems, ir artimiesiems, ir vaikams. Tačiau neretai pagrindinį vaidmenį atlieka nuoskaudos ir įžeistos ambicijos, o ne sveikas protas. O dar blogiau, kad besiskiriantys žmonės įpranta būti tame procese. Teismai, dokumentai, skundai – jiems tai tampa rutina, normalu ir priimtina“, - pastebi I. Treinavičienė.

 

Jos nuomone, nemenka problema yra ir tai, jog žmonės nemoka prisiimti atsakomybės už savo pačių gyvenimą. Jame viskas paremta santykiais: su savimi, vaikais, vyru, žmona, darbdaviu. Ir, I. Treinavičienės teigimu, santykiuose, kaip bebūtų, turi būti ribos. Nemokėjimas, nesupratimas, kaip išlaikyti tas ribas, sukelia daug sunkumų. Tačiau juk nėra mokyklos, kur žmogus viso to išmoktų, jis tik gali pasimokyti iš savo paties klaidų.

 

Kita kategorija, kuriai padeda krizių centras – jau minėtieji nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys. Ar tai būtų plėšimas, ar vagystė, sužalojimas, grasinimai, persekiojimas ar kt. – galima kreiptis pagalbos. 

 

Žmonės išnaudojami dėl pačių įvairiausių tikslų

 

Padedama atsitiesti ir į prekybos žmonėmis tinklą patekusiems ir nuo to nukentėjusiems žmonėms. Tačiau, kaip teigia I. Treinavičienė, į šią sąvoką reikėtų žvelgti plačiau, mat čia slepiasi ir įvairių rūšių žmonių išnaudojimo formos, o prekyba žmonėmis šiandien neretai prilyginima modernios vergovės sąvokai. 

 

Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo žmonių transportavimo, nelegalaus pervežimo. Iš žmonių paimami pinigai, jiems žadamas darbas, gyvenamoji vieta, bet neretai tai tik ir lieka pažadais, nes žmonės žūsta pakeliui į tikslą, yra išmetami bet kur, pasmerkiami mirčiai. Arba būna nugabenami ne ten, kur tikėjosi, visiškai užvaldomi ir  verčiami daryti tai, ko nenori.

 

Prekyba žmonėmis susijusi su asmenų išnaudojimu, o viso to būdai ir tikslai gali būti patys įvairiausi. Tai ir – seksualinis išnaudojimas, ir vergiškas darbas, už kurį nemokama, taip pat – priverstinė santuoka, priverstinis elgetavimas ar priverstinis išnaudojimas nusikaltimui įvykdyti. Taipogi – prekyba organais ar netgi priverstinė surogatinė motinystė. Išnaudojimo formos gali reikštis ir pasitelkus socialinius tinklus, interneto erdvę, kuomet žmogus iš pradžių „prisijaukinamas“ gražiais žodžiais, tariamais jausmais, o po to iš jo prašoma intymaus pobūdžio nuotraukų ar kitų dalykų, o jas gavus – prasideda gąsdinimai, šantažavimas.

 

Siūlo dirbti užsienyje? Atlikite namų darbus!

 

„Prekyba žmonėmis labiausiai paplitusi vargingai besiverčiančiose šalyse ir dažniausiai nukreipta prieš socialiai pažeidžiamus asmenis, kuriais lengva manipuliuoti, žadėti geresnį gyvenimą. Labai svarbu, ypač keliaujant į kitą šalį, aklai nepasikliauti tuo, kas sakoma. O jeigu visgi apsisprendėte važiuoti dirbti į užsienį, būtina atlikti savotiškus namų darbus“, - perspėja I. Treinavičienė.

 

Alytaus miesto moterų krizių centro specialistai pataria net ir jaučiant pinigų trūkumą neskubėti priimti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo. Prieš tai vertėtų išsiaiškinti, kas yra darbdavys, koks jo vardas ir pavardė, kokioje įmonėje dirbsite. Gavus atsakymus, patikrinti internete, ar tokia įmonė egzistuoja. Galima pateikti užklausą ir Užimtumo tarnybai. 

 

Prieš išvykstant į užsienį, pravartu išsiklausinėti, kokiu maršrutu bus vykstama,  o važiuojant kartas nuo karto paskambinti artimiesiems ir pranešti apie savo buvimo vietą. Taip pat privalu pasidaryti savo asmens dokumento kopijų ir jas laikyti paslėptas skirtingose vietose.  Patartina įsiminti savo banko sąskaitos numerį, atmintinai išmokti artimųjų telefono numerius, o taip pat ir įstaigų, kurios svetimoje šalyje galėtų suteikti pagalbą, numerius. 

 

„Vienas geras patarimas artimiesiems, šeimos nariams. Susitarkite tarpusavyje raktinį žodį, kurį žinotumėte tik jūs ir kuris reikštų pagalbos šauksmą. Tą žodį ar frazę turėtų žinoti ir vaikai, kurie, jei tik būtų galimybė, susisiektų su tėvais, jiems paskambintų ar parašytų. Tai gali būti kokia nors įprasta frazė, pavyzdžiui: „ar išvedei į lauką šuniuką“, nors iš tiesų to šuniuko šeima net neturi, tačiau tai jau signalizuotų apie gresiantį pavojų“, - sakė I. Treinavičienė.

 

Asociacijos Alytaus miesto moterų krizių centro specialistai, susidūrus su smurtu, išnaudojimu, ragina netylėti ir kreiptis pagalbos. Taip pat, jei savo aplinkoje pastebite žmones, kuriems reikia pagalbos, pasistenkite padėti, praneškite, padrąsinkite negyventi baimėje. 

 

 

Karštoji linija 24/7 nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis:

8 800 91119 Lietuvoje

+ 370 616 91119 užsienyje

 

Alytaus miesto moterų krizių centras:

Topolių g. 10-18, LT-63342 Alytus
Telefonas:  8 315 71170
Mobilusis telefonas: 8 675 97 697
El. paštas: info@ammkc.lt