Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie planuojamą sveikatos priežiūros įstaigų reformą, kuri palies ir Dzūkijos sostinę. Sveikatos apsaugos ministerija siekia tapti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės dalininke – dėl to apsispręsti turės savivaldybės taryba, o kokie pokyčiai laukia toliau – paaiškės vėliau, reformos kontūrai dar tik ryškėja.

Kalbėdamas apie numatomą pertvarką, Alytaus ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas teigia reformą vertinantis pagal tai, kokią naudą ir pokyčius ji duotų pacientams. O kol kas, įstaigos vadovo vertinimu, planuojami pasikeitimai nuteikia optimistiškai.

Gerbiamas direktoriau, kada prabylama apie reformas vienoje ar kitoje srityje, natūralu, kad žmonėms iš pradžių tai sukelia šiokį tokį nerimą, nežinią, nes kyla klausimų, kas keisis, ar pokyčiai išeis į gera. O ar Jums, kaip ligoninės vadovui, žinia apie planuojamus pasikeitimus nebuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus?

Nepasakyčiau, kad žinia buvo netikėta, kadangi jau ir praėjusiais metais, kada dar Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo buvęs ministras, apie reformą buvo kalbama, tačiau tuomet planai sustojo. Dabar prie jų vėl sugrįžta ir imtasi iniciatyvos. Šią dieną dar nėra viskas konkrečiai žinoma, kokia ta reforma ir kokiame lygmenyje bus. Kalbama, kad reikia centralizuoti sveikatos įstaigų tinklą, mažinti stacionarinių lovų skaičių.

Minima reforma aiškesnį pavidalą įgavo tuomet, kai penkioms regioninėms ligoninėms ministerija pasiūlė tapti jų dalininke. Tada buvo pradėta rengti susitikimus, teikti informaciją ir dėlioti tos reformos matmenis. Iš esmės, mes, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, esame samdomi darbuotojai ir tame procese galime tik patarti, išsakyti savo poziciją, kaip, mūsų nuomone, viską atlikti kuo geriau.

Alytuje viešėjusi Sveikatos apsaugos viceministrė teigė, kad kiekviena savivaldybė galės tvarkytis savarankiškai, nebus prievartos, tad tikime, kad reforma vyks racionaliai, išsaugant tai, kas sukurta.

Šiuo atveju lemiamą žodį dėl antrojo ligoninės dalininko – Sveikatos apsaugos ministerijos – tars Alytaus miesto savivaldybės taryba. Tačiau, kaip sakėte, sveikatos priežiūrų įstaigų vadovai, remiantis savo turima praktika, gali patarti, pakonsultuoti. Tad jeigu politikų vietoje būtumėte jūs, kaip pasielgtumėte?

Kadangi, kaip minėjau, reformos niuansai dar nėra plačiai atskleisti, tad nieko keisto, kad tiek man, tiek žmonėms, kurie balsuos, norisi aiškumo. Aš manyčiau, kad ligoninės steigėjas – savivaldybė – turėtų sudaryti darbo grupę, kuri paruoštų ir pateiktų tarybos nariams viziją, planą, kaip toji medicinos pertvarka atrodytų. Tai būtų savotiški orientyrai, kuriuos, prieš priimdami sprendimą, paanalizuotų, įsigilintų tarybos nariai.

Ką norėčiau pabrėžti: prieš darydami reformas – pagalvokime apie pacientus. Aš visiškai palaikyčiau tai, jei savivaldybė pritartų ministerijos siūlymui ir pasikviestų tapti ją dalininke. Juk žinome, kad sveikatos politiką formuoja Sveikatos apsaugos ministerija, pagrindinis finansavimas gaunamas iš Valstybinės ligonių kasos, kuri yra ministerijos pavaldume. Visi europiniai, taip pat pasienio projektai yra kuruojami ministerijos.

Tad jei ligoninė turėtų antrą dalininką – ministeriją, jai būtų didesni šansai gauti finansavimą, pritarimą, tad nuo to mums būtų tik geriau, tiek įsigyjant brangią įrangą, tiek gerinant kitas paslaugas. Tad čia tikrai įžvelgiu pliusą.

Alytaus ligoninės steigėjas – savivaldybė tikrai nemažai investavo į sveikatos sritį, bet tas nemažai yra savivaldybės lygmeniu. O jei vertinant plačiu mastu – tai visgi yra tik maža dalis to, kiek dar reikia ligoninei.

Susidėliojome preliminarų poreikių planą, tai šiai dienai reikėtų daugiau kaip 25 milijonų investicijų.

Vis akcentuojate, kad reformos, pokyčiai turi nepabloginti situacijos pacientams. Tad kalbant apie pasikeitimus sveikatos priežiūros apsaugos sistemoje ir jų įtaką Alytaus ligoninei, jūs geriau nei kas kitas galėtumėte pacientams atsakyti, kas jų laukia ir ko galima tikėtis. Tad nors reformoje visi taškai dar nesudėlioti, kas, ją įgyvendinus, keistųsi ligoninėje?

Tai, pirmiausia, jau minėtos didesnio finansavimo galimybės, į kurias daug kas susiveda.  Svarbu paminėti, kad mes buvome ir esame didžiausias paslaugų tiekėjas Pietų Lietuvoje ir tokiais išliksime, kokios reformos beįvyktų.

Vieninteliai Pietų Lietuvoje teikiame stacionarines akušerijos-ginekologijos paslaugas, jau beveik vieninteliai – ir vaikų ligų stacionaro paslaugas. Esame pirmi operatyviai reaguojant ir teikiant pagalbą insultų, miokardo infarktų atvejais. Tik laiko klausimas, kada Varėnoje, Lazdijuose užsidarys chirurgijos ir traumatologijos stacionarai, o mes esame pajėgūs teikti šias paslaugas.

Taip pat nuo naujų metų numatyti visiškai kiti reikalavimai reanimacijos-intensyviosios terapijos paslaugoms teikti – laukia milžiniškos investicijos, reanimacijos paslaugų plėtra.

Tad ir toliau išlaikysime esamą lygį, o kas liečia stacionarines paslaugas, po reformos galima sakyti būtume lyderiais regione ir atramine ligonine Vilniaus, Kauno klinikoms.

Likusi dalis, kurią reforma gali paliesti – tai dienos chirurgija, kuri liks Alytaus ligoninei, o kai kurios dienos paslaugos, vadinamieji dienos stacionarai, galimai pereis kitam lygiui. Taip pat savivaldybė spręs dėl specialistų konsultantų teikimo apimčių – ar jie liks čia, ar kitur. Bet tai yra klausimai, į kuriuos būtų atsakyta vėliau.

Ligoninės perspektyvos geros. Aktyvaus gydymo lovų skaičius nemažės, ligoninė dirbs stabiliai, mums tikrai negresia kažką uždaryti, tik visą laiką yra poreikis atnaujinti įrangą. Kaip žinia, medicinoje viskas keičiasi labai greitai.

Ko šiuo metu ligoninei labiausiai reikia, kas sudaro tuos minėtus daugiau kaip 25 milijonus būtinųjų investicijų?

Reikėtų įrengti dar vieną automobilių stovėjimo aikštelę, užbaigti traumatologijos skyriaus rekonstrukciją – tai būtų jau  antroji dalis, renovuoti klinikinę diagnostinę laboratoriją, operacinę, atnaujinti reanimacijos skyrių, rekonstruoti priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kadangi būtina reguliuoti srautus, suskirstyti pacientus pagal jų sveikatos negalavimus. Apie priėmimo skyriaus plėtrą kalbama ir reformoje. Dar nerenovuotas ir patologijos skyrius, būtina atnaujinti inžinerinius tinklus, vamzdynus. O kur dar medicininės įrangos atnaujinimas: echoskopai, dializės aparatai, endoskopinė įranga, gyvybinių funkcijų monitoriai.

Kaip matote, lėšų poreikis yra didelis ir nuolatinis. Ir aš manau, kad dviejų dalininkų bendras darbas, sutarimas, palengvintų ligoninės tikslų siekimą, užtikrinant geresnes sąlygas pacientams.