Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė gegužės 27 dieną paskelbė nuosprendį „Alytaus gaisro“ byloje, kurioje kaltinimai buvo pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – UAB „Ekologistika“ vadovui Juozui Cicėnui, dėl sistemingo aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, turto sunaikinimo dėl neatsargumo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo.

 

Teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad J. Cicėnas asmeniškai ir veikdamas įmonių UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ vardu, padarė BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Nustatyta, kad jis vienintelis priiminėjo sprendimus. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad dar 2018 metais jis buvo nurodęs padangas sandėliuoti patalpose D ir C, kurios nuosavybės teise priklausė UAB „Vivatrans“ ir kurios tik prasidėjus tyrimui buvo išnuomotos UAB „Ekologistika“. Būdamas atsakingas už įmonių veiklą, žinojo ir suprato, kad įmonės veikloje, gamybos procese besikartojantys gaisrai kelia grėsmę. Teismas padarė išvadą, kad J. Cicėnas elgėsi nerūpestingai, nes žinodamas, kad įmonės veikloje nustatomi aplinkosauginiai pažeidimai ir įmonė, ir jos darbuotojai už tai yra baudžiami, galėjo ir turėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) t. y. tinkamos priešgaisrinės sistemos neįrengimo, padangų ir kitų gamybos procese susidarančių atliekų kaupimosi, gali kilti gaisras, kuris gali padaryti žalos. Teismas padarė išvadą, kad J. Cicėnas turėjo ir galėjo numatyti pasekmes ir savalaikiai tvarkytis su kylančiais iššūkiais.

 

Teismas pripažino kaltais J.Cicėną, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ pagal BK 188 straipsnį, kuris numato atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, o 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad padariniai kilo dėl galimai kelių priežasčių, kurie lėmė gaisro kilimą ir gaisro plitimą. Teismas padarė išvadą, kad Juozo Cicėno, kaip UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ direktoriaus, neveikimas t. y. reikalingos ir tinkamos priešgaisrinės sistemos neįrengimas, yra susijęs priežastiniu ryšiu su turto sunaikinimu ar sugadinimu.

 

Padangų laikymas patalpose D ir C, kuriose laikyti nebuvo galima, yra priežastiniame ryšyje su UAB „Gamybos parkas“ padaryta žala, nes tose patalpose nesandėliuojant padangų, gaisras į šias patalpas būtų neplitęs ir nebūtų padaryta didelė žala UAB „Gamybos parkas“ t. y. nebūtų sunaikintos patalpos.  

 

Dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės. 

 

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją byla padarė išvadą, kad tiek UAB „Ekologistika“ tiek UAB „Vivatarans“ kyla baudžiamoji atsakomybė už J.Cicėno padarytas nusikalstamas veikas, nes byloje įrodyta kad abiejų įmonių direktorius Juozas Cicėnas (kaip fizinis asmuo), veikęs individualiai, veikė juridinių asmenų vardu.

 

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Ekologistika“, vykdydama ūkinę veiklą, t. y. netinkamų naudoti padangų atliekų apdorojimą (surinkimą, laikymą ir tvarkymą), per 2014-04-03 – 2019-10-16 laikotarpį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė daugiau nei tris kartus, todėl atsižvelgus į susiformavusią teismų praktiką ir padarytų nusižengimų skaičių, padarė išvadą, kad ūkinės veiklos metu aplinkosauginiai pažeidimai buvo daromi sistemingai.

 

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad UAB „Vivatrans“ 2019 m. spalio 16 d. pastate, esančiame Pramonės g. 1, Alytuje, patalpose D ir C, laikė naudoti nebetinkamas padangų atliekas be Taršos leidimo. Nors išnagrinėjus bylą UAB „Vivatrans“ vykdomoje ūkinėje veikloje sistemingo aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidinėjimo nebuvo nustatyta, tačiau būtent dėl šiose patalpose neteisėtai laikyto naudoti nebetinkamų padangų atliekų (kodas 16 01 03) kiekio, 2019 m. spalio 16-25 dienomis vyko dar didesnio masto gaisro gesinimo darbai, dėl ko į aplinką išsiskyrė kenksmingos medžiagos, kurios užteršė orą, ko pasekoje buvo padaryta didelė žala orui (2 770 427,68 Eur) ir gyvuliams bei gyvūnams (64 957 Eur).

 

Teismas konstatavo, kad juridinio asmens UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ nusikalstama veika tinkamai kvalifikuotina pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, bei pagal 20  straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį. 

 

Dėl nuomos sutarties suklastojimo.

 

Teismas nustatė, kad J. Cicėnas suklastojo patalpų nuomos sutartį, po gaisro pradėjus ikiteisminį tyrimą. Ištirti įrodymai patvirtina, kad sutartis nebuvo užregistruota įmonių sutarčių registracijos žurnaluose, taip pat ikiteisminio tyrimo metu pareikalavus pateikti dokumentus ši sutartis nebuvo pateikta tyrimą atliekantiems aplinkos apsaugos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kas atsispindi byloje esančiuose dokumentuose. Nustatyta tai, kad suklastota sutartis yra būtent dėl UAB „Vivatrans“ patalpų nuomos, kuriose buvo laikomas didelis naudotų padangų kiekis. Teismas pripažino, kad J. Cicėno kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje įrodyta.

 

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo įrodyta, kad UAB „Ekologistika“ darbuotojai A. P. ir R. V. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 d. 

 

Teismas nustatė, kad nors R. V. buvo paskirtas atsakingu už taršos leidime numatytos tvarkos laikymąsi, tačiau kokias konkrečiai funkcijas turėjo atlikti nebuvo nustatyta jo pareigybės aprašyme. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi buvo atsakingais paskirti skirtingu laikotarpiu vis kiti įmonės darbuotojai. R. V. paskirtas 2018 m. gruodžio 21 d. t. y . tuo metu kai buvo padidintas leidimas laikyti didesnį padangų kiekį - nuo 250 t. iki 1920 t.

 

Nustatyta, kad R. V. nežinojo apie padangas patalpose D ir C, kuriose padangos buvo sukrautos iki jo darbo pradžios. Pats R. V. paaiškino, kad nustatyti padangų kiekį galima buvo tik iš apskaitos, taip pat patvirtino, kad produkcijai jokio apribojimo laikyti nebuvo ir jam pradėjus dirbti įmonėje pagal buhalterinius dokumentus buvo apie 7000 t. įvairiais dydžiais karpytų padangų.

 

Teismas nustatė, kad A. P. nebuvo atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, buvo gamybos vadovas, jo pareigybės aprašyme nebuvo nurodyta, kad jis už tai atsakingas. Nustatyta, kad jis žinojo apie padangų sukrovimą ne įmonės UAB „Ekologistika“ teritorijoje t. y. UAB „Vivatrans“ priklausančiose patalpose D ir C, tačiau krauti padangas nurodymą davė direktorius J. Cicėnas, o šį jo nurodymą įvykdė kiti įmonės darbuotojai. Teismas padarė išvadą, kad A. P. nebuvo pavesta kaip nors sekti įmonėje esančių padangų kiekių ir būti už tai atsakingu.

 

Juozas Cicėnas ir UAB „Ekologistika“ buvo kaltinami tuo, kad : 

 

1) neužtikrino, kad UAB „Ekologistika“ teikdama duomenis GPAIS už 2018-2019 metus pateiktų tokį atliekos kodą koks nurodytas ANNEX dokumentuose ir įtrauktų į apskaitą visas tvarkomas atliekas.

 

2) neužtikrino, kad atliekų tvarkymo žurnalas būtų pildomas kiekvieną dieną ir žinodamas, kad neveikė pirminio kapojimo aparatas „ELDAN“ <...> vietoje perdirbamų padangų svėrimo, skaičiuoti perdirbamų žaliavų svorį, padauginant gautos produkcijos kiekį iš koeficiento 1,36 ir gautą atliekų kiekį nurašė iš žaliavų sandėlio, <...> kuris neatitiko faktinio perdirbto padangų kiekio <...> įtraukė į įmonės tvarkomą buhalterinę apskaitą ir melagingai nurašė 3 296,352 tonų žaliavų – netinkamų naudoti padangų. 

 

3) neužtikrino, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų teisingai apskaitytos gautos žaliavos, į įmonės tvarkomą buhalterinę apskaitą įtraukė 509,960 tonų sunkvežimio padangų gavimą, tokiu būdu organizavo apgaulingą UAB „Ekologistika“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Ekologistika“ veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2017-05-22 iki 2019-11-01.

 

R. V. ir A. P. veiksmai dėl apgaulingos apskaitos susideda iš to, kad jie:

 

1) neužtikrino, kad atliekų tvarkymo žurnalas būtų pildomas kiekvieną dieną ir žinodami, kad neveikė pirminio kapojimo aparatas „ELDAN“ <...> vietoje perdirbamų padangų svėrimo, skaičiuoti perdirbamų žaliavų svorį, padauginant gautos produkcijos kiekį iš koeficiento 1,36 ir gautą atliekų kiekį nurašė iš žaliavų sandėlio, <...> kuris neatitiko faktinio perdirbto padangų kiekio <...> įtraukė į įmonės tvarkomą buhalterinę apskaitą ir melagingai nurašė 3 296,352 tonų žaliavų – netinkamų naudoti padangų.

 

Išnagrinėjęs bylą, teismas padarė išvadą, kad specialisto išvadą davusi specialistė: 1) rėmėsi duomenimis, kad neveikė pirminio kapojimo aparatas „Eldanas“ t. y. buvo nurašomos padangos. Teisminio nagrinėjimo metu visi apklausti liudytojai parodė, kad dirbo kitas pirminio kapojimo aparatas (patalpoje Nr. 27), padangos buvo apdorojamos, gamyba nebuvo sustojusi. Apklausta teismo posėdžio metu ši specialistė patvirtino, kad tokia informacija atliekant tyrimą jai nebuvo žinoma; 2) specialistė patvirtino, kad rėmėsi jai pateiktu Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos aktu Nr. K-595, ir jame nustatytais kiekiais, jame užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad šis aktas surašytas iš liudytojų parodymų, kurie teisminio tyrimo metu nurodė klaidinančią informaciją, dėl ko teismas atliko padangų perskaičiavimą, be to šis aktas buvo koreguotas ir sukritikuotas tos pačios institucijos teisininko; 3) specialistė rėmėsi Aplinkos apsaugos departamento pateiktais duomenimis, kad netinkamu kodu buvo apskaitytos įsivežtos padangos, tačiau patvirtino, kad visos padangos patekusios į įmonę UAB „Ekologistika“ buvo apskaitytos. Specialisto išvadoje nurodyta, kad „buhalterinėje apskaitoje apskaitytais dokumentais neatitikimų nerasta“; 4) specialistė teikdama išvadą visur rėmėsi Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos aktu Nr. K-595, kuriame nurodoma, kad nebuvo sveriama į gamybą atiduodama žaliava. Tačiau teismo posėdžio metu, nurodė, kad nežino koks teisės aktas tai reglamentuoja. Teismas padarė išvadą, kad žaliavos perėjimas iš sandėlio į gamybą yra įmonės vidinė operacija, kuri nepakeičia įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes ši operacija vyksta įmonės viduje ir tai negali būti laikoma buhalterijos įstatymų pažeidimu, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teismas nustatė, kad specialisto išvadoje analizuojami ne buhalterinės apskaitos pažeidimai, o atliekų tvarkymo pažeidimai, kurie užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

 

Teismas išanalizavęs byloje esančias specialisto išvadas, bei kitą bylos medžiagą, liudytojų parodymus padarė išvadą jog J. Cicėno, UAB „Ekologistika“, A. P. ir R. V. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalies sudėties.

 

Aušra Bružienė ir Aušra Kričenienė buvo kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį, kuris numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas atlikus netinkamai, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

 

Jos kaltinamos buvo tuo, „kad neįsitikino ar visos padangų atliekos laikomos pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento atliekų išdėstyto schemą“; kad „neišanalizavo kokią atliekų dalį sudaro iš užsienio importuotos atliekos – kapotos padangos (atliekos kodas 16 01 03) ir kaip jos atskirtos nuo įmonėje pagamintos produkcijos“; kad „nesiėmė priemonių patekti į patalpas, į kurias praėjimai buvo užversti atliekomis ir nenustatė ten laikomų naudotų neperdirbtų padangų atliekų kiekio, jų priklausomybės bei laikymo teisėtumo“.

 

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad naudotų padangų atliekas ar/ir produkciją UAB „Ekologistika“ laikė ir už veiklavietės ribų, t. y. patalpose plane pažymėtomis Nr. 39 ir 10. Teismas išklausęs kaltinamųjų parodymus, o taip pat liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad padangų ar plėšinių laikymo vieta tapo žinoma 2019-10-16 UAB „Ekologistika“ kilus gaisrui, kai gaisro metu įgriuvo pastato konstrukcijos. Taigi po gaisro buvo nustatyta, kad UAB „Ekologistika“ naudotų padangų atliekas ir/ar produkciją laikė patalpose, kurios nebuvo įtrauktos į Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Susipažinus su byloje esančia vaizdo medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolais, nustatyta, kad vienintelis patekimas į patalpas pažymėtas indeksu Nr. 10 ir 39 buvo vartai, esantys patalpoje Nr. 27, kurie buvo užversti padangomis.

 

Teismas išanalizavęs byloje surinktus duomenis padarė išvadą, kad konkrečias funkcijas atliekantis pareigūnas privalo veikti savo tarnybinių įgaliojimų ribose, tačiau dėl vykdomos veiklos sudėtingumo, teisės aktų reglamentuojančių jų veiklą nebuvimo, techninių priemonių neturėjimo ir kt. objektyvių priežasčių negali numatyti visų tuo metu galbūt tikrinamoje įmonėje (arba už jos veiklavietės ribų) daromų pažeidimų, o vėliau dar būti už tai atsakingas.

 

Dėl sisteminių problemų. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos sisteminės problemos aplinkos apsaugos srityje, kurios pradėtos spręsti tik po rezonansinio įvykio – 2019 m. spalio 16 d. gaisro UAB „Ekologistika“ patalpose.

 

Iš byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 17 d. rašto, nustatyta, kad jokiuose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose (įvykio dieną) nebuvo nustatyto reikalavimo, ribojančio iš atliekų pagamintų produktų laikymą ir privalomą realizavimą terminų. Teismas nustatė, kad 4 mėnesiai iki gaisro kilimo UAB „Ekologistika“ buvo tik siūlymai priimti atitinkamus pakeitimus.

 

2020 m. kovo 23 d. rašte Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos, pasakė, „Didžiausias laikomas produkcijos (granulių, „čipsų“) kiekis nėra reglamentuojamas. Galimybė ūkio subjektams riboti pagamintos produkcijos kiekį nėra numatyta teisės aktuose.“

 

Ši problema išspręsta tik 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Aplinkos apsaugos ministro 2022-02-14 įsakymui Nr. D1-48 „Dėl perdirbtų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašo patvirtinimo“. 

 

Teismas nustatė, kad tik bylą nagrinėjant teisme buvo priiminėjami teisės aktai, reglamentuojantys kaip aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turėtų apskaičiuoti atliekų kiekius. Tik 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574, LR Aplinkos ministras patvirtino Atliekų kiekio nustatymo taisykles, kuriomis pirmą kartą Lietuvoje buvo nustatytos taisyklės, kaip Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai, atliekantys ūkio subjektų patikrinimus, turėtų nustatinėti įvairių laikomų atliekų kiekius, bei pateikiami įvairių atliekų tankio duomenys, kurie naudojami apskaičiuojant į krūvas sukrautų atliekų kiekius. 2021 m. spalio 8 d. LR Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-573 buvo pakeistos ir Atliekų tvarkymo taisyklės, kuriose numatyta, kad kai AAD inspektoriams, atliekantiems patikrinimus kyla įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo (pvz. atliekų kiekis akivaizdžiai neatitinka nurodytų kiekių), faktinis laikomų atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis.   

 

Teismas nustatė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo tinkamai reglamentuotos tvarkos, pagal kurią būtų galimybė aplinkos apsaugos pareigūnams preliminariai nustatyti padangų atliekų kiekį, duoti nurodymus šalinti atliekas bei nebuvo nustatyta teisės aktais kada produkcija tampa atlieka. Šių teisės aktų nebuvimas, neleido teismui konstatuoti, kad 2019 m. spalio 16 d. gaisro metu atsiradę padariniai buvo nulemti kaltinamųjų netinkamu savo pareigų atlikimu ir jos neatliko kokių nors savo pareigų arba jas atliko netinkamai.

 

Išnagrinėjęs visus įrodymus, teismas nusprendė:

 

Kaltinamasis Juozas Cicėnas nuteisiamas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirti įpareigojimai: - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

 

Juridinis asmuo UAB „Ekologistika“ nuteista 10 000 MGL, tai yra 500 000 Eur dydžio bauda.

 

Juridinis asmuo UAB „Vivatrans“ nuteista 10 000 MGL, tai yra 500 000 Eur dydžio bauda.

 

Iš dalies tenkintas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteista Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1 385 385,23 Eur (vienas milijonas trys šimtai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt penkis eurai 23 ct) turtinei žalai atlyginti.

 

Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteista UAB „Gamybos parkas“ 1 597 240,43 Eur (vienas milijonas penki šimtai devyniasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt eurų 43 ct) turtinei žalai atlyginti.

 

Civilinės ieškovės V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteisti V. Š. naudai 500,00 Eur neturtinės žalos.

 

Kauno apygardos prokuratūros ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteista valstybės naudai 4 262 503,00 Eur (keturi milijonai du šimtai šešiasdešimt du tūkstančius penkis šimtai trys eurai) žalos atlyginimo.

 

Civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys atmestas.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.