Balandžio 17 dieną amžinybėn iškeliavo edukologas, lietuvybės ir lituanistikos populiarintojas Australijoje, Tasmanijos universiteto profesorius emeritas, išeivis iš Alytaus  Algimantas Patricijus Taškūnas. Šią liūdną žinią Alytaus muziejaus darbuotojams pranešė A. P. Taškūno sesuo Žibutė Aurelija Lekevičienė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje. Ji iki šiol mielai palaiko ryšius su pažįstamais alytiškiais, su kuriais susipažino gyvendama atgautame tėvų name Margio gatvėje. Australijoje dar gyvena jos sesuo Laima Jomantas, brolio Algimanto vaikai ir anūkai. Ponia Žibutė jau nebesulauks džiuginančių brolio skambučių telefonu iš tolimojo žemyno, nebeišgirs mielo pasisveikinimo: „Čia Algimantas iš Tasmanijos!“

Dr. A. P. Taškūnas Tėvynėje lankėsi 1976 metais ir 2008-ųjų lapkritį. Pastarajį kartą buvo atvykęs Lietuvos mokslų akademijos kvietimu, kai jam buvo įteikta mokslo premija už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą. Tuomet, po 64 metų pertraukos, jis viešėjo ir gimtajame Alytuje. Kaip pats sakė: „išvažiavau vaikas, o grįžau senelis“. Lydimas dukros Onutės, sesers  Ž. A. Lekevičienės ir jos sūnaus Algimanto Lekevičiaus lankėsi Alytaus miesto savivaldybėje, Alytaus kolegijoje, kraštotyros muziejuje, susitiko su tėvo – inžinieriaus Stasio Taškūno, Alytaus m. garbės piliečio, – atminimą puoselėjančiais muziejininkais, bibliotekininkais.  A. P. Taškūnas tuomet pasidalijo brangiais atsiminimais apie tėvą, mylėjusį savo kraštą ne kalbomis, o be atlygio atliekamais darbais, atsidavimu savo profesijai. Prisiminė Alytaus gimnazijos mokytojus, įskiepijusius mokiniams patriotizmą, pagarbą, tikėjimą. Šias pamokas A. P. Taškūnas buvo puikiai išmokęs ir, nepaisant didelių gyvenimo išbandymų, jomis visada vadovavosi. Džiaugėsi galėdamas aplankyti vaikystės vietas Margio gatvėje, kurioje šeima buvo apsigyvenusi naujame name. Deja, tik trumpam, nes sovietų valdžios buvo iškeldinti. Prieškario Margio gatvė A. P. Taškūno atmintyje išliko apynaujė, apsodinta mažais klevukais...

Paskutinė bendra šeimos nuotrauka: Algimantas su sesutėmis ir tėveliais. 1941 m. Nuotrauka iš šeimos archyvo.

A. P. Taškūnas gimė Alytuje 1929 m. lapkričio 25 d. Alytaus apskrities inžinieriaus Stasio Taškūno ir felčerės Emilijos Pilinkaitsės šeimoje, kurioje augo su seserimis Laimute (g. 1927) ir Žibute (g. 1935). Alytaus gimnazijoje Algimantas baigė 6 klases. Eidamas tryliktus metus tapo našlaičiu – 1942 m. S. Taškūnas žuvo Jercevo koncentracijos stovykloje, E. Taškūnienė mirė nuo dėmėtosios šiltinės eidama gailestingosios sesers pareigas Alytaus sanatorijoje.  Netekę abiejų tėvų Taškūnų vaikai buvo likimo išblaškyti: Žibutė užaugo pas tetą Vilniuje, o Algimantas ir Laimutė su kita giminaite dėl artėjančios sovietų grėsmės 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Su kitais karo pabėgėliais mokėsi Eichšteto lietuvių gimnazijoje, 1949 m. brolis ir sesuo išvyko į Australiją. Pagal sutartį Algimantas dvejus metus atidirbo aviacijos sandėliuose ir geležinkeliuose. Vėliau dirbdamas baigė tris Australijos universitetus, įgijo keturis mokslo laipsnius: Prekių mokslo ir Humanitarinių mokslų – bakalauras, Vadybos – magistras, Pedagogikos – daktaras. Dirbo Vakarų Australijos geležinkeliuose, nuo 1972 m. – Vakarų Australijos bei Tasmanijos Universitetuose. Dėstė vadybą, darbo santykius, vokiečių kalbą.

Pagrindinės A. P. Taškūno mokslinių interesų sritys – lietuvių kalba ir literatūra. Jo dėka Australijoje pradėta dėstyti lietuvių kalba, Tasmanijos universitete sukaupta unikali lituanistikos biblioteka. Prof. dr. A. P. Taškūno pastangomis ir privačiomis lėšomis 1987 metais Tasmanijos universitete  buvo įsteigtas Lietuvos Studijų Sambūrį (LSS). Profesoriaus Taškūno vadovaujami  studentai ėmė domėtis lietuvių kalba ir literatūra. Tasmanijos universitete buvo parengta keliolika disertacijų ir stambesnių mokslo darbų apie Lietuvą, lietuvių kalbą ir lietuvius.

1975–1990 m. dr. A. P. Taškūnas leido ir pats redagavo žurnalą anglų kalba „Baltic news“ apie visas tris Pabaltijo respublikas. 1987 m. pradėjo leisti žurnalą „Lithuanian Papers“, kuris iki šiol yra vienintelis akademinis lietuvių žurnalas (2013–2019 m. internetinis) visame pietiniame pusrutulyje. Išleido „Nereikalingų svetimžodžių rinkinį“, monografijas „Pomokyklinio ugdymo organizavimas ir administravimas: įžanginiai skaitiniai“ (1980 m.), „Industriniai santykiai: įžanginiai skaitiniai“ (1981 m.), „Lietuva 1991-aisiais“ (1992 m.), „Lituanistikos tyrimai Australijoje“ (2005 m.). A. P. Taškūnas visą gyvenimą savo darbais siekė būti naudingas Lietuvai, o lietuviams turėjo palinkėjimą: „labai norėčiau, kad lietuviai būtų vieningi. Juk vienybė – stiprybė“.

A. P. Taškūno veiklos įvertinimai: 2008 m. – Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams; 1998 m. – Vytauto Didžiojo Universiteto jubiliejinis sidabro medalis; 1992 m. – LDK Gedimino ordino medalis; 1991 m. – Australijos Ordino Medalis už nuopelnus aukštesniesiems mokslams ir už pasitarnavimus Pabaltijiečių bendruomenėms Australijoje; 1985 m. – Pasaulio lietuvio premija.