„Aš esu neužgaulus žmogus. Taryba man suteikė teisę dirbti direktoriumi. Aš pasiryžęs juo būti, ir esu tikras, kad paaiškėjus naujiems faktams, meras pakeis savo nuomonę“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys.

Trauktis iš pareigų neketina

Į spaudos konferenciją jis atėjo vienas. Prisipažino, kad iki šios savaitės jo bendražygiu buvęs meras Nerijus Cesiulis apie konferenciją nėra informuotas – miesto vadovas išvykęs į komandiruotę Baltarusijoje.

Išdėstęs savo požiūrį į miesto valdžią drebinantį žemės sklypų skandalą R. Juonys patikino, kad trauktis iš užimamų pareigų savo noru neketina. „Taryba man suteikė įgaliojimus, tegu ji ir sprendžia, ar aš tinkamas toliau eiti šias pareigas“, - sakė administracijos direktorius.

Spaudos konferencijoje jis pastebėjo, kad žemės grąžinimo procesas Lietuvoje yra labai sudėtingas. Sudėtingas jis ir Alytaus mieste. Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą šiais metais užbaigti žemių grąžinimo procesą ir visi savivaldybių administracijos direktoriai buvo įpareigoti suformuoti sklypus, iki šių metų sausio 1 dienos paruošti visus reikiamas sklypų grąžinimo dokumentus. Anot R. Juonio, praėjusios kadencijos administracija tai vėlavo padaryti.

„Teisės aktai man nesuteikia teisės rinktis, kuriuos sklypus grąžinti ar pasilikti. Visi suformuoti sklypai turi būti perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Ir tik ji sprendžia, ar jie tinkami grąžinimui. Tai nėra savivaldybės funkcija. Ir kai esu kaltinamas, kad atidaviau sklypus žmonėms – tai netiesa, aš tik perdaviau informaciją valstybinei įstaigai “, - tvirtino R. Juonys.

Jis teigė, kad nenorėjo tęsti praeitos kadencijos administracijos blogos tradicijos ir palikti tuos sklypus gulėti stalčiuje. 

R. Juonys teigė, kad  buvo nuvykęs pažiūrėti, kaip atrodo tie sklypai, kurie grąžinami žmonėms. Pabalių gatvėje sklypai buvo suformuoti pelkėtoje vietoje, Subartonių gatvėje sklypo ribose buvo įbetonuoti stulpai, Žirgų gatvėje iškilę neįregistruoti statiniai.

„Tokie sklypai negali būti grąžinami žmonėms. Gavau keletą skundų, žmonės piktinosi grąžintų sklypų kokybe. Tai nedaro savivaldybei garbės. Sakoma, kad dabar bus padarytas didelis nuostolis miestui. Bet kas svarbiau: miestas ar žmogus? Iš daugelio žmonių sovietmečiu buvo atimtos žemės, namai. Ar  jie neturi teisės atgauti bent dalelės prarasto turto? Aš manau, kad pasielgiau teisingai“, - kalbėjo R. Juonys.

Jis tvirtino palaikantis mero kreipimąsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, bet viešąjį interesą jis mato ne miesto praturtėjimą, o žmonių teisę atgauti sutvarkytus žemės sklypus.

„Tegu sprendžia teisėsauga, tegu teisia mane žmonės“, - neabejodamas savo teisumu kalbėjo R. Juonys.

Ar meras ketina keisti savo poziciją, šiandien sužinoti nepavyko – komandiruotėje esantis  miesto vadovas telefonu neatsiliepė.

Meras kreipėsi į prokuratūrą

AlytusPlius.lt primena, kad pirmadienį Alytaus meras N. Cesiulis buvo sušaukęs skubią spaudos konferenciją, kurios metu išsakė savo įtarimus dėl jam įtarimų sukėlusių žemės sklypų grąžinimo klausimų ir pareiškė kreipęsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Meras tvirtino, kad apie galimus neskaidrius dalykus jis sužinojo iš tarybos nario, buvusio Alytaus administracijos direktoriaus Vytauto Jastremsko. Paaiškėjo, kad yra suformuoti kur kas didesni nei gyventojams galima grąžinti žemės sklypai ir jų paskirtis taip pat yra ne gyvenamoji, namų valdos, o komercinė. Tokių sklypų gyventojams grąžinti negalima. Jie buvo laikomi rezervui ir planuojami parduoti viešojo aukciono būdu, kad savivaldybė gautų lėšų. Tačiau paaiškėjo, kad R. Juonys tuos sklypus jau yra perdavęs Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).

Meras užsimojo stabdyti sklypų grąžinimo procedūras, kreipėsi į prokuratūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Miesto vadovas tikino, kad kol kas didelio pažeidimo nėra, tačiau jei procesai būtų nesustabdyti, miestui būtų padaryta didelė žala – kalbama apie milijonines sumas.

Meras tvirtino, kad tokių per didelių, komercinės paskirties suformuotų sklypų yra apie 20. Dalis jų perduota NŽT.

Spaudos konferencijoje buvo tvirtinama, kad minėtieji sklypai buvo pradėti formuoti praeitos kadencijos metu. V. Jastremskas tikino, kad juos ir pernai buvo bandoma perduoti NŽT, tačiau šis procesas buvo sustabdytas. Dėl sklypų grąžinimo buvo juntamas didelis spaudimas, V. Jastremskas nujautė, kad kažkam jie galimai labai reikalingi. Tikėtina, kad už viso to stovi įtakingi verslininkai, valdantys didžiuosius prekybos tinklus. Neatmetama, kad prie „nešvarių“ reikalų galėjo prisidėti ir valstybės tarnautojai.

Meras pareiškė nematantis galimybių toliau dirbti su administracijos direktoriumi. R. Juonys savo ruožtu tikino esąs teisus ir jau tuomet užsiminė, kad meras galėjo būti suklaidintas.

Bendrapartiečiai į situaciją nesikiša

Iškart po mero, abiejų vicemerų ir buvusio administracijos direktoriaus spaudos konferencijos įvyko socialdemokratų Alytaus miesto skyriaus tarybos posėdis. Tačiau tarybos nariai, išklausę abu į konfliktą įsivėlusius bendrapartiečius, jokio konkretaus sprendimo nepriėmė.

„Socdemai“ pripažįsta, kad ir jiems patiems iki galo neaišku, kas šioje situacijoje kaltas, kas teisus, mat net ir teisininkai situaciją aiškina skirtingai.

Visi viliasi, kad daugiau aiškumo bus gavus prokuratūros išvadas. Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­roje, gavus mero N. Cesiulio  krei­pi­mą­si dėl Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus per­duo­tų ka­dast­ri­nių by­lų nuo­sa­vy­bei at­kur­ti, pirmadienį pradėtas tyrimas dėl ga­li­mo vie­šo­jo in­te­re­so pažeidimo.

Atitinkamiems procesiniams sprendimams priimti ir pareiškimui išnagrinėti prokuratūra turi dvidešimt darbo dienų terminą.

Esant pro­ce­si­niam po­rei­kiui ren­ka­ma pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja ir pri­imamas pro­ce­si­nis spren­di­mas, ar rei­kia tai­ky­ti vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo prie­mo­nes.

Neoficialiai, bet garsiai kalbama, kad už viso šito sklypų skandalų slypi dviejų didelių prekybos centrų „Maxima“ ir „Lidl“ interesai.

Kas taikosi į direktoriaus kėdę

Ne taip garsiai kalbama ir apie tai, kas R. Juonio atstatydinimo atveju galėtų užimti jo vietą. Politikos užkulisiuose minimos trys pavardės: vieno verslininko socialdemokrato, dabartinio mero patarėjo, buvusio „pilietininko“ Aurelijaus Jaruševičiaus ir buvusio administracijos direktoriaus Vytauto Jastremsko.

Tačiau, ar administracijos direktoriaus atšaukimo iš pareigų klausimas bus svarstomas rugsėjo pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje, kol kas neaišku. Savaitės pradžioje buvo užsimenama,  kad dėl to kitą savaitę net gali būti šaukiamas neeilinis tarybos posėdis, tačiau per keletą dienų aistros atslūgo, tačiau vienokį ar kitokį tęsinį ši istorija vis tiek turės.