Lygiai 60 metų - tiek laiko Alytaus gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo, rūpinamasi nuotekomis. Tiesa,  1963 m.  nutiesti vos du kilometrai vandentiekio tinklų, ūkio pradžios našta buvo tik ant kelių alytiškių pečių.

 

Iki nepriklausomybės atkūrimo Alytaus miestas vystėsi kaip  stambus pramonės miestas, kuriam reikėjo didelių vandens kiekių.  Tačiau nuo 1993 metų situacija ėmė keistis – stambios pramonės  įmonės pradėjo savo veiklą riboti, daugelis iš jų bankrutavo,  atitinkamai mažėjo darbuotojų poreikis, prasidėjo gyventojų  emigracijos procesas. Kasmet bendrovės paslaugų reikėjo vis  mažiau. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios paslaugų  poreikis sumažėjo beveik 4 kartus.

 

AlytusPlius.lt siūlo nupūsti istorijos dulkes ir „pasivaikščioti“ po istorijos archyvus: nuo geriamojo vandens resursų paieškos ir vandentiekio projektavimo, iki modernaus ūkio bei aukščiausios kokybės vandens tiekimo.

Pirmieji žingsniai

 

1963 metais vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo darbais rūpinosi anuometė Alytaus rajono vykdomojo komiteto vietinio ūkio valdyba. O konkrečius darbus atyliko Mechanizacijos valdyba. Pagal išlikusius archyvinius dokumentus,  1965 metais už vandentiekio ir kanali zacijos tinklų bei siurblinių  priežiūrą buvo atsakingi  5-8 žmonės. 

 

Miestui trūkstant gerimojo vandens, iki 1969 metų įrengta antroji Radžiūnų ir trečioji - Strielčių vandenvietės. Tai buvo labai svarbūs Alytui metai - buvo įsteigta Vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, buvo patvirtinti 47 etatai. Šiais metais Bakšių kaime pstatyti valymo įrenginiai.  1973 baigta biologinio valymo įrenginių statyba, vėliau šį kompleksą papildė dumblo džiovinimo ir pilno apdorojimo įrenginiai.

 

1974 m.  darbą pradėjo antrojo pakėlimo vandens siurblių stotis. Jioje buvo filtrų, siurblių salė, vandens bokštas, sėdintuvai vandens rezervuarai, cheminė ir bakteorologinė laboratorijos. Vandens nugeležinimas vyko perkošiant jį iš Ukrainos atsivežtu specialiu smėliu. 1977 metais vandentvarkininkai jau turėjo savo remonto bazę ir nereikėjo pagalbos prašyti pas alytiškius kone individualiai.

 

1957–1959 m. – Alytuje pradėtas spręsti klausimas dėl  centralizuoto vandens tiekimo ir kanalizacijos; prasidėjo  geriamojo vandens resursų paieškos bei vandentiekio  projektavimas.

 

1963 Alytaus rajono vykdomojo komiteto archyvinio fondo protokolų byloje užfiksuota vandentiekio bir kanalizacijos statybų pradžia.

 

1969 m. – įsteigta Vandentiekio ir kanalizacijos valdyba.

 

1973 m. – įkurta Alytaus teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos  valdyba (TVKV).

 

1991 m. – TVKV reorganizuota į Alytaus valstybinę vandens  tiekimo įmonę (VVTĮ).

 

1995 m. – VVTĮ perorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Dzūkijos vandenys“.

 

 

Nuo nelengvos pradžios iki modernaus ūkio

 

Nuo tada, kai 1957 m. Alytuje pradėtos geriamojo vandens paieškos ir vandentiekio projektavimas iki šių dienų miesto vandentvarkos ūkyje vyko didžiuliai pokyčiai: siekiant dirbti pažangiau, teikti kokybiškas paslaugas ir patenkinti visus vartotojų poreikius, ūkis neatpažįstamai modernizuotas.

Pastaraisiais metais įmonė, pasinaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, vykdo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Nuotekų kolektorių, siurblinių renovaciją, numato rekonstruoti dumblo apdorojimo įrenginius. Įgyvendinus projektus, daugiau nei dviems tūkstančiams miesto gyventojų suteiks galimybę vartoti kokybišką geriamąjį vandenį bei tinkamai tvarkyti nuotekas. Taip pat būtų gerokai padidintas nuotekų surinkimo sistemos patikimumas, pašalinti nuo dumblo apdorojimo įrenginių sklindantys nemalonūs kvapai ir kt.     

 

 

Geriamasis vanduo – tinkamas gerti nefiltruotas ir nevirintas

 

Geriamasis vanduo privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 24: 2023 Geriamojo  vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Siekdama užtikrinti vandens kokybės reikalavimus, uab „Dzūkijos vandenys“ vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą pagal su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintą programą. Vandens mėginiai imami vandentiekio stotyse prieš ir po nugeležinimo bei dezinfekavimo. 

 

Tikrinant geriamojo vandens ruošimo metu atliekamos dezinfekcijos veiksmingumą, geriamojo vandens mėginiai atsitiktinės atrankos būdu gali būti imami iš bet kurios vandentiekio skirstomojo tinklo ar atitikties vietos.

 

Geriamasis vanduo Alytuje yra labai geros kokybės, atitinkantis Lietuvos higienos normos reikalavimus ir yra saugus vartoti tiesiai iš čiaupo, nevirintas ir nefiltruotas. Turėti požeminį gėlą vandenį yra didžiulė vertybė. Geriamąjį vandenį bendrovė išgauna iš įspūdingų gelmių: Radžiūnų vandenvietės gręžinių gylis 28–134 m, Strielčių vandenvietės gręžinių gylis 46–69 m. 

Laboratorijos darbuotojų veikla - ypatingai reikšminga.

 

Tiesa, nors į vandentiekio tinklus paduodamas kokybiškas, atitinkantis HN 24:2003 reikalavimus geriamasis vanduo, vartotojai retkarčiais gauna vadinamąjį „rudą“ vandenį. To priežastis – dideli vamzdynų skersmenys, netinkama vamzdynų medžiaga (didžioji vandentiekio tinklų dalis pastatyta tarybiniais laikais, vamzdynų vidus nepadengtas specialia medžiaga, neleidžiančia vamzdynams rūdyti ir kauptis rūdims), avarijos vandentiekio tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad „rudas“ vanduo nėra pavojingas sveikatai, jis tik neestetiškai atrodo, gali gadinti skalbinius ar apnešti rūdimis sanitarinius, buitinius prietaisus.

 

Personalui – didelis dėmesys

 

Bendrovėje dirba per 130 darbuotojų. Įmonėje dirba 24 darbuotojai, čia išdirbę daugiau kaip dvidešimt metų, 26 darbuotojai, įmonėje išdirbę daugiau kaip trisdešimt metų.

 

„Minėdami 60-ies metų įmonės veiklos sukaktį, sveikiname visus, triūsiančius šiame nelengvame bet tokiame svarbiame kiekvieno mūsų gyvenime ūkyje, linkime prasmingų dienų ir stiprybės suvaldant vieną didingiausių stichijų – vandenį“, - sako UAB „Dzūkijos vandenys direktorius Jurijus Červiakovskis.

Bendrovės administracija, strateguojanti įmonės veiklą.

 

Anot įstaigos vadovo, laimingi yra tie, kurie pirmieji prisiliečia prie vandens – jį išgauna iš žemės gelmių, vertina, tikrina ir tiekia vartotojui. „Šitie žmonės – vandentiekiečiai. Tai labai senos profesijos žmonės. Daugelis jų nuoširdžiai pamilę savo darbą specialistai, savo srities žinovai ir, ko gero, neįsivaizduojantys savęs, veikiančių kažką kita“, - sako J. Červiakovskis.

 

Vandentvarka – vienas svarbiausių šalies ūkio sektorių. Nuo senų senovės visos gyvenvietės kūrėsi būtent prie vandens telkinių. Juk be vandens neįsivaizduojama nei žmogaus kasdienybė, nei bet kokia veikla. Tačiau dar ir šiandien tikriausiai toli gražu ne visi įsivaizduoja, koks ilgas ir sudėtingas vandens kelias iš žemės gelmių iki čiaupo mūsų namuose...

 

Nuolatinis ryšys su visuomene

 

„Dzūkijos vandenys“, siekdama gerinti aptarnavimo kokybę, daug dėmesio skiria nuolatiniam ryšių su visuomene užtikrinimui: vykdo apkalusas, minint vandentvarkos darbuotojų profesinę šventę, organizuoja bendrovės atvirų durų dienas; tradicija tampa vandentiekininkų ir specialiosios technikos paradas miesto dienų metu; vyksta susitikimai su bendrijų pirmininkais, įvairiomis suinteresuotomis miesto gyventojų grupėmis. Ypatingai daug dėmesio teikiama jaunajai miesto kartai: nuolat organizuojamos ekskursijos po įmonės objektus, nemokamai praktikai priimami įvairių mokymo įstaigų studentai, kasmet organizuojami taip pamėgti ir laukiami moksleivių konkursai.

 

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ įsitikinusi, kad skatinti sąmoningą ir atsakingą požiūrį į vandenį, jo neprilygstamą svarbą kiekvienam iš mūsų, būtina kuo anksčiau, jau nuo pirmųjų klasių.

Realizuodama šias mintis, bendrovė ketvirtus metus iš eilės mokslo metų pradžioje aplanko visus Alytaus miesto pirmokus. Improvizuotų pamokėlių metu pirmokams primenama apie bendrovės „Dzūkijos vandenys“ visose miesto mokyklose įrengtus fontanėlius–gertuves, vaikai pamokomi kaip jais naudotis, bei tinkamai prie fontanėlių elgtis. Pamokėlėms pasitelkiamas visuomet daug puikių emocijų sukeliantis įmonės personažas Lašas. 

 

Idėją Alytuje įrengti viešus geriamojo vandens fontanėlius realizavusi bendrovė „Dzūkijos vandenys“ sulaukia daug pozityvių miesto gyventojų ir svečių atsiliepimų. Mieste veikia jau šeši patogiai prieinamo ir nemokamo geriamojo vandens fontanėliai. Teikti šią paslaugą nėra brangu (vienas kubinis metras kainuoja pusę euro), o nauda žmonėms ir aplinkai – didžiulė. 

 

Kaip leidžia nustatyti vandens fontanėlių panaudojimo apskaitos duomenys, šiltojo sezono metu alytiškiai ir miesto svečiai suvartoja per 100 kubinių metrų vandens. 

 

Miestui šauniai priėmus fontanėlių idėją, „Dzūkijos vandenys“ sumanė ją išplėtoti – vandenį iš čiaupo paskatinti vartoti miesto moksleivius. 

 

Šiuo metu iš viso miesto mokyklose yra įrengta per  20 fontanėlių - gertuvių. Vienas toks įrenginys kainuoja apie 600 Eur. 

 

„Pagrindinis fontanėlių-gertuvių įrengimo mokyklose tikslas – skatinti jaunimą rinktis tyrą Alytaus miesto vandenį, atsisakyti vaisvandenių su įvairiais saldikliais. Taip pat prisidėti prie aplinkos saugojimo, –

naudoti daugkartines gertuves, o ne vienkartinę plastikinę tarą“, – sako bendrovės direktorius J. Červiakovskis.

 

UAB "Dzūkijos vandenys" direktorius J. Červiakovskis.

 

Šiandienos ūkio apžvalga

 

Šiuo metu veikiančiose Radžiūnų ir Strielčių vandenvietėse įrengtas 41 gręžinys. Iš jų 25 yra veikiantys ir naudojami pakaitomis. Gręžinių gylis yra nuo maždaug 30 iki 140 metrų gylio.

 

Pastaraisiais metais vidutiniškai vandenvietėse iš viso išgauta apie 2800 tūkst. m3 vandens, per parą – vidutiniškai 7,6 tūkst. m3 vandens.

 

Vandenvietėse išgautas vanduo keliauja į atitinkamą vandentiekio stotį, kur jis aeruojamas ir valomas smėlio filtrais. 

 

Šio proceso metu iki nustatytų normų šalinamas geležies, amonio ir mangano perteklius. Vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloritu. Išvalytas ir vartojimui paruoštas vanduo keliauja į švaraus vandens rezervuarus. Tai yra reguliuojančios vandens atsargas geriamojo vandens talpos.

 

Šalto vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis Alytaus mieste naudojosi apie 52 tūkst. Alytaus miesto gyventojų (99 % statistinio gyventojų skaičiaus) bei miesto įmonės ir organizacijos. 

 

Bendrovė eksploatuoja 49 nuotekų siurblines, kuriomis nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą. Pagrindinės nuotekų siurblinės yra Upelio g. ir Vilties g. Jose perpumpuojama apie 90 % visų nuotekų siurblinėse perpumpuojamų nuotekų kiekio.

 

Išvalytos nuotekos reguliariai tikrinamos (ar atitinka Taršos leidime nustatytus reikalavimus) ir išleidžiamos į Nemuno upę. Valymo įrenginiuose susidarantis dumblas apdorojamas anaerobiniu būdu, tai yra pūdomas ir išdžiovinamas aukštoje temperatūroje.  Po šių procesų gaunamos granulės, kurios gali būti naudojamos kaip trąša, arba gali būti deginamos kieto kuro katiluose.

 

Neišvengiama avarijų tinkluose

 

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ eksploatuoja 222,3 km vandentiekio tinklų. Didžioji dalis vandentiekio tinklų Alytaus mieste pakloti 1970–1985 metais. Tuomet pakloti vamzdynai nebuvo kokybiški, jie pagaminti iš paprastojo ketaus ar plieno. Šios medžiagos neatsparios vandens ir aplinkos poveikiams, greitai suyra. Tai įtakoja tinklų avaringumą bei jų eksploatavimo išlaidas.

 

Per metus vandentiekio tinkluose įvyksta vidutiniškai apie 140 avarijų (iš jų apie pusė – su žemės kasimo darbais). Daugiausia avarijų įvyksta dėl susidėvėjusių tinklų, slėgio svyravimų, grunto judėjimo, didelių temperatūrų svyravimų žiemos metu ir pan. Kasmet atliekama reguliari vandens nutekėjimų paieška. 

 

Jų metu surandama nemažai nesandarių vamzdynų bei kitų pažeidimų. Tokie gedimai yra nedelsiant šalinami.

 

Siekdama užtikrinti nenutrūkstamų kokybiškų paslaugų teikimą, bendrovė, pasinaudodama ES struktūrinių fondų teikiamomis paramos bei savo lėšomis, planingai rekonstruoja, atnaujina eksploatuojamus vandentiekio vamzdynus. Prioritetas teikiamas avaringiausioms vamzdynų atkarpoms.

 

Siekiant, kad prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų būtų prijungti visi miesto gyventojai, nuolat vykdoma vandentiekio tinklų plėtra. 

Miesto nuotekų valyklos darbuotojai.

Bendrovė eksploatuoja 212 km ūkio-buities nuotekų tinklų.  Prieš pusę amžiaus paklotų nuotekų tinklų kokybė nėra patenkinama. Dauguma vamzdynų yra keramikiniai ar gelžbetoniniai, kurie greitai lūžta, pakloti nekokybiškai, nėra visiškai sandarūs ir kt. Anuomet buvo pakloti ir dabartiniam laikmečiui per didelio skersmens vamzdynai. Visa tai įtakoja tinklų avaringumą bei jų eksploatavimo išlaidas.

 

Alytaus mieste bendrovė eksploatuoja 144 km paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų bei aštuonias lietaus nuotekų valyklas, įrengtas įvairiose Alytaus miesto vietose. Surinktos paviršinės nuotekos pašalinamos į Nemuno upę per 19 išleistuvų.