Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt
1
LSDP meras 2007 m Daugela .archyvinis Alytaus naujienų straipsnis
21:19, 2019-06-17
+1
+2
-1

2007m. rudenį pradėjo veikti Jazminų turgavietė. Jos atsiradimas pradėjo griauti iki tol ilgus metus Alytuje nusistovėjusį Alytaus turgaus monopolį. Iki 2007-ųjų rudens Alytus buvo vienintelis iš Lietuvos didžiųjų miestų, kuriuose turgaus prekyba buvo koncentruota praktiškai vienoje vietoje - Jazminų g. (Jotvingių g. esanti turgavietė - dešimteriopai mažesnė nei Jazminų g. turgus), kai tuo metu jau daugelį metų kituose, net mažesniuose, Lietuvos miestuose veikė po 5 ir daugiau turgaviečių. Pradėjus veikti mūsų įmonei priklausančiam Jazminų turgui, Alytaus turguje prekiaujantiems verslininkams atsirado prekybos vietos pasirinkimo alternatyva ir galimybė mažiau mokėti už nuomą, pirkėjams padaugėjo apsipirkti skirtų vietų.

Kaip paaiškėjo vėliau, daugiausia naudos iš šios statybos tikėjosi Česlovas Daugėla, Dobilas Kurtinaitis, Rima Rakauskienė, Deividas Džervus ir jų bendražygiai, kurie šiuo klausimu veikė ir mūsų įmonę atakavo taip pat sutartinai. Kaip įsitikino daugelis alytiškių, pastaruosius ketverius metus taryboje susidarė, veikė ir konfrontavo dvi nesutaikstomos politikų grupės - vieni tvirtai susikabinę visais klausimais vieningai, nuolat aklai ar dėl tam tikrų daugeliui suprantamų paskatų, palaikė Č.Daugėlą (D.Kurtinaitis, R.Rakauskienė, D.Džervus, Silvija Peštenienė, Gediminas Jegelevičius, Nijolė Makštutienė, Danguolė Juozapavičienė). Kiti niekuomet nesitaikstė su Č.Daugėlos ir jį palaikančių politikų sumanytų abejotinų sprendimų įgyvendinimu. Č.Daugėlos priešininkų taryboje buvo tik keletas ir jie, priimant sprendimus balsavimo būdu, negalėjo pasipriešinti Č.Daugėlos grupės politikų primetamiems sprendimams. Č.Daugėlai naudingi sprendimai buvo prastumiami buldozerio principu.

Problemų neturėjo kilti
Jazminų turgaus statybą pradėjome 2006 metais - tuo metu, kai visa šalies ekonomika, prekybos verslai sparčiai augo ir buvo pasiekę dešimtmečio piką. Investicinį projektą vykdėme banko lėšomis, todėl bankas jau statybos pradžioje reikalavo su nuomininkais iš anksto sudaryti nuomos sutartis, kurios garantuotų kredito dengimą. Pradėjus kalbėtis su būsimais nuomininkais, paaiškėjo, kad jų atsirado kelis kartus daugiau nei nuomai statomo ploto. Šalia pradėto statyti pastato turėjome besiribojantį sklypą, kurį taip pat nutarėme užstatyti ir dėl patalpų nuomos sudarėme išankstines sutartis. Pastato išplėtimui gavome banko sutikimą, architektai parengė projekto keitimą, savivaldybė jį patikrino ir išdavė statybos leidimą.

Tuo pat metu savivaldybė davė leidimą ir sąlygas sujungti du šalia esančius besiribojančius sklypus, kurių teritorijoje buvo pradėtas statyti pastatas. Pagal formalius Registrų centro reikalavimus, vienas pastatas negali būti registruotas ir stovėti dviejų sklypų ribose- tik vien dėl šios priežasties rengėme detalaus plano koregavimą. Statinio projektą ir žemės sklypų detalųjį planą rengė didelę patirtį turinčios Projestos įmonės architektų grupė, kurie panašius pastatus ir sklypus projektavo (turėjo panašių atvejų) ne viename Lietuvos mieste. Vien iš praktikos buvo aišku, kad sujungiant du sklypus į vieną (naikinant liniją tarp vienam savininkui priklausančių dviejų sklypų) problemų negalėtų kilti, tai daugiau techninis darbas, reikalingas nereikšmingiems formalumams sutvarkyti. Vienu metu vyko pastato statyba ir tuo pat metu buvo rengiamas detalusis planas, numatantis dviejų sklypų sujungimą į vieną, tai buvo leistina ir jokių problemų neturėjo kilti.

2007 metų vasarą pastato statyba artėjo į pabaigą, sklypų sujungimo planas buvo parengtas, nustatyta tvarka valstybės įstaigų ir institucijų patikrintas ir, kadangi atitiko visus įstatymuose numatytus reikalavimus, pateiktas tvirtinti savivaldybės tarybai. Kaip numato įstatymai, esant tokiai situacijai, planą taryba privalėjo tvirtinti per 20 dienų po pateikimo. Kito pasirinkimo ji neturėjo. Taryba, netvirtindama šio detaliojo plano, pažeistų teisės aktų reikalavimus su visais dėl to kylančiais padariniais, t. y. jeigu dėl tarybos nusikalstamo delsimo atsirastų žala, dėl neteisėtos veikos taryba vėliau privalėtų atlyginti nuostolius patyrusiai šaliai. Šiuo atveju, jeigu dėl tarybos delsimo baigtame statyti ir parengtame eksploatuoti pastate nebūtų galima iš anksto nustatytu laiku pradėti vykdyti veiklos - susidarytų didelių nuostolių.

Kadangi su statybininkais buvo suderinta ir jau prieš pusmetį žinoma galutinė statybų data, todėl buvo nustatyta tiksli pastato veiklos pradžios data, atsižvelgiant į šiuos terminus, iš anksto užsakyta ir pagaminta nauja prekybai skirta įranga, užsakytos ir nupirktos prekės, į darbą priimta naujų darbuotojų. Pastatą statėme už banko pinigus, sutartyje su banku buvo numatyta, kad paskolą privalome pradėti grąžinti nuo iš anksto žinomos ir su banku suderintos statinio statybos pabaigos datos. Problemų dėl dviejų sklypų sujungimo į vieną taip pat negalėjo kilti, nes jau anksčiau buvo patvirtinti ir galiojo kiekvieno iš jungiamų sklypų užstatymo detalieji planai, sujungiant sklypus (tarp jų naikinant liniją) jų užstatymo ploto nedidinome, o numatėme mažesnį už anksčiau buvusįjį.

Netikėtai atsiradusios problemos
Tačiau problemų netikėtai atsirado. Jas sukėlė į miesto tarybą išrinktų naujų vieningai dirbusių Č.Daugėlos, D.Kurtinaičio ir jų ištikimiausių bendražygių grupė. Detaliojo plano nespėjo patvirtinti anksčiau dirbusi miesto taryba, planas buvo pateiktas tvirtinti naujajai tarybai, kuriai buvo ką tik pradėjęs vadovauti (komanduoti) naujasis meras Č.Daugėla. Nors įstatymai, reguliuojantys detaliojo plano rengimą, nepasikeitė (keitėsi tik tarybos nariai), tačiau Č.Daugėla, D.Kurtinaitis ir juos palaikantys politikai pareikalavo, kad mūsų įmonė miestui padovanotų 500 tūkst. Lt mainais už tai, kad taryba tvirtintų detalųjį planą, nedarytų dirbtinių kliūčių pradedant eksploatuoti pastatą. Tarybai iškėlus tokius jokiais įstatymais nepagrįstus reikalavimus, Č.Daugėlos ir jį palaikiusių politikų - D.Kurtinaičio, R.Rakauskienės, G.Jegelevičiaus, N.Makštutienės, D.Juozapavičienės - raštu keletą kartų paprašėme nurodyti teisės aktus, kuriais jie vadovaujasi reikalaudami dovanoti 500 tūkst. litų. Raštu taip pat paaiškinome, kad į miesto infrastruktūrą investuojame 400 tūkst. Lt: miestui priklausančioje žemėje paklojome naują šaligatvį ties Jazminų g., nutiesėme pro mūsų pastatą einančio miesto pėsčiųjų tako dalį, įrengsime automobilių aikštelę. Visą šį turtą įsipareigojome nemokamai perduoti savivaldybei, kas vėliau ir buvo padaryta. Buvo akivaizdu, kad ankstesnės miesto tarybos suderėtų, investuotų 400 tūkst. Lt miesto infrastruktūrai gerinti turėtų pakakti, o sumos didinimas iki 900 tūkst. Lt - mažiausiai peržengė sveiko proto ribas, reikalavimas papildomai dovanoti 500 tūkst. Lt - neteisėtas. Kiek pamenu, iš pradžių Č.Daugėlos, D.Kurtinaičio ir jų aplinkos politikų reikalavimą dovanoti 500 tūkst. Lt vertinome kaip kažkokį nesusipratimą, svaičiojimą, bet vėliau mums daug kartų buvo kartojama, kad nesusimokėjus detalusis planas nebus patvirtintas ir dėl to negalėsime pradėti eksploatuoti pastato.

Tuo pat metu iš su Č.Daugėlos, D.Kurtinaičio aplinka siejamų alytiškių gavau pasiūlymą susimokėti 250 tūkst. Lt kyšio. Tokiu atveju reikalavimo dėl 500 tūkst. Lt dovanos miestui neliktų, galėčiau ramiai baigti šias statybas ir turėčiau galimybes tokiu būdu įmokas susimažinti ateityje vykdydamas kitus projektus. Kadangi nelegalus klausimo sprendimo variantas pasirodė nepriimtinas, nuomininkams grėsė dideli nuostoliai, negaunant nuomos pajamų bankas turėjo galimybę mūsų įmonės pareikalauti nedelsiant grąžinti suteiktą kreditą, visas projektas galėjo žlugti, priverstinai teko pasirašyti Č.Daugėlos, D.Kurtinaičio ir juos palaikančių asmenų reikalaujamą susitarimą dėl 500 tūkst. Lt dovanos miestui. Pinigų nesumokėjome, kadangi teismas pripažino, kad sutartis negaliojanti, nes sudaryta ekonominio spaudimo įtakoje.

Kaip minėta, šiam tuomečio mero ir jį palaikančių politikų neteisėtam reikalavimui nepritarė tik keli eiliniai tarybos nariai, kurių balsų nepakako tarybos daugumos savivalei sustabdyti.

Ši istorija nesibaigė net teismui paskelbus galutinį neskundžiamą sprendimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, Č.Daugėla, D.Kurtinaitis ir juos palaikantys politikai žodžiu susitarė, kad tol, kol jie dirbs kartu, sudarys tarybos valdančiąją daugumą, stengsis susidoroti su mūsų įmone, kurios bet koks prašymas, veiksmas savivaldybėje ar taryboje bus blokuotas visais atvejais, net nenurodant priežasčių. Daugumai tarybos narių, administracijos darbuotojų buvo paaiškinta, jog tas, kas netaps mūsų įmonės (mano) asmeniniu priešu, automatiškai taps Č.Daugėlos ir D.Kurtinaičio priešu. Kiek man žinoma, tokie principai buvo taikomi ir kitiems su Č.Daugėla, D.Kurtinaičiu konfrontuojantiems verslininkams visus Č.Daugėlos vadovavimo metus, pastaruosius ketverius metus panašiai politinis buldozeris važinėjo ir ant politinių oponentų.